Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą – AB banką Swedbank – pakeisti trijų kredito sutartis 12 mėnesių taikant kredito grąžinimo įmokų atidėjimą ir paliekant tik palūkanų mokėjimą.
Ieškovas nurodė, kad jis gavo iš banko tris kreditus ir iki 2009 metų vykdė savo įsipareigojimus. Ieškovas vertėsi patalpų nuoma ir gautais pinigais grąžindavo kreditą. 2008 metų pabaigoje pasaulį sukrėtė finansinė krizė. Daliai ieškovo patalpų nuomininkų nutraukus nuomos sutartis, daliai pradėjus vėluoti mokėti nuomos mokestį, ieškovas konstatavo, kad negalės mokėti atsakovui – bankui – kreditų grąžinimo įmokų. Atsakovas, reikalaudamas toliau mokėti kreditų grąžinimo įmokas, įgijo teisę nutraukti kredito sutartis ir taip gali sužlugdyti ieškovą. Ieškovas siekė tęsti savo veiklą ir sutinka toliau mokėti atsakovui palūkanas. Iš pradžių bankas sutiko su tokia sąlyga, bet vėliau pareikalavo sutuoktinės laidavimo. Ieškovui šios sąlygos buvo nepriimtinos, todėl bankas sutarties sąlygų nepakeitė.
Ieškovas nurodė, kad, sudarant kredito sutartis, jis negalėjo numatyti, kad kils pasaulio ekonominė krizė, ieškovo patalpų nuomininkai dėl krizės pradės vėluoti mokėti nuompinigius ar iš viso nutrauks nuomos sutartis, ir ieškovas praras pajamas, iš kurių turėjo būti mokamos palūkanos ir grąžinami kreditai. Krizė įvyko po kreditų gavimo ir nė viena iš šalių jos numatyti negalėjo. Ieškovui tapo žymiai sunkiau įvykdyti sutartis negu atsakovui, kuris yra stipri tarptautinė finansinė institucija. Ieškovas prašė pakeisti kreditavimo sutartis pasikeitus aplinkybėms, t.y. atsiradus aplinkybėms, kurių nukentėjusioji šalis sutarties sudarymo momentu negalėjo protingai numatyti ir tų aplinkybių negali kontroliuoti.
Teismas, atmesdamas ieškinį, pažymėjo, kad ieškovui negalėjo būti nežinoma aplinkybė, kad rinkoje gali sumažėti nuomojamų patalpų paklausa ir pajamos iš nuomos. Tai yra įprasta ieškovo vykdomos komercinės paskirties patalpų nuomos verslo rizika, o verslo pajamingumo svyravimai pasaulio ekonomikos mastu negali būti pripažinti aplinkybe, atleidžiančia nuo sutarties vykdymo ar leidžiančia kreiptis į teismą dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo. Bankas prisiėmė kredito negrąžinimo riziką, bet neprisiėmė patalpų, kurių įsigijimui suteikti kreditai, nuomos sutarčių nutraukimo rizikos. Teismo nuomone, kad sutarties vykdymo suvaržymą patvirtinančios aplinkybių, nurodytų Civilinio kodekso 6.204 str. 2 d., buvimas neįrodytas.
Teismas, nagrinėdamas šią civilinę bylą, ieškovo prašymu buvo pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones – iki galutinio sprendimo priėmimo buvo uždraudęs bankui nutraukti su ieškovu kreditavimo sutartį.
Atsakovas – AB bankas Swedbank – teismo prašė skirti ieškovui 20 tūkst. litų baudą už nesąžiningą ieškinio pareiškimą. Šį banko prašymą teismas atmetė, nes kiekvienas asmuo, kurio teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą (LR Konstitucijos 30 str.).
