„Pateiktame projekte siūlomos alternatyvos, kaip statistiškai suskirstyti Lietuvos teritoriją, kad ir toliau Europos Sąjungos parama būtų skirstoma pagal poreikius ir valstybei teiktų maksimalią naudą“, – sakė vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis.
Pasak ministro, vertinant šias alternatyvas, daroma prielaida, kad ES struktūrinės paramos tikslai, sritys, kriterijai nesikeis ir bus tokie, kaip ir esamu laikotarpiu. Tačiau naujos sudėties Europos Komisijai paskelbus ES struktūrinės paramos 2014-2020 metais gaires, gali reikėti iš naujo įvertinti teritorinės statistinės struktūros tobulinimo alternatyvas.
Taip pat būtina įvertinti tai, kad priimant sprendimą dėl ES struktūrinės paramos Lietuvai 2014-2020 metų laikotarpiu, bus vertinami 2010 arba 2011 metų statistiniai rodikliai. Atsižvelgiant į ekonominį sunkmetį, tikėtina, jog tuo metu BVP tenkančio vienam gyventojui rodiklis bus mažesnis nei 2008 metais, kai jis sudarė 61,1 proc. ES vidurkio. Todėl mažėja grėsmė, kad dėl Vilniaus miesto įtakos artimiausiu metu Lietuva viršys 75 proc. ES vidurkio ribą pagal šį rodiklį.
Šiuo metu visa Lietuva priskirta Europos teritorinės statistinės nomenklatūros antrajam (NUTS 2) lygmeniui, kaip ir Latvija, Estija. Todėl ES struktūrinė parama pagal konvergencijos tikslą 2007-2013 metų laikotarpiu skiriama atsižvelgiant į visos šalies, kaip vieno regiono, statistinius rodiklius, nevertinant vidinių šalies socialinių ir ekonominių išsivystymo netolygumų. Tačiau 2007-2013 metų laikotarpiu ES struktūrinių fondų tikslinė parama skiriama Lietuvos regioninės politikos tikslinėms teritorijoms – 7 regioniniams centrams, išskirtiems Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategijoje, ir 14 savivaldybių, Vyriausybės sprendimu pripažintų probleminėmis teritorijomis.
