Finansų ekspertai atkreipia dėmesį, kad privačiuose pensijų fonduose kaupiami gyventojų pinigai saugūs, tačiau nėra aišku, kas atsitiktų, jei bankrutuotų anuitetų pardavėjai. Draudimo bendrovės, skaičiuodamos išmokas, turi numatyti galimas rizikas bei pasirūpinti savo pelnu, todėl anuiteto vertė visada mažesnė nei sukauptų lėšų. Fiksuotos periodinės išmokos gali nuvertėti dėl infliacijos. Be to, didelė dalis žmonių nesugebės sukaupti tiek, kad pakaktų įsigyti anuitetą, todėl „Sodros“ pervedamos lėšos gali būti paleistos vėjais.
Rizikos kaina
„Pensijų anuitetas – tai kas mėnesį ar kitu pasirinktu dažnumu „iki gyvos galvos“ mokamos išmokos. Antrosios pakopos pensijų fondų dalyviui, sulaukusiam senatvės pensinio amžiaus, anuitetą įsigyti privaloma tuomet, kai sukaupta suma pasiekia valstybės nustatytą dydį“, – 15min.lt nurodė vienintelės Lietuvoje pensijų anuitetus parduodančios bendrovės „ERGO Life Insurance“ SE Gyvybės draudimo departamento direktorė Baltijos šalyse Aistė Rudžinskytė.
„Gyvybės draudimo bendrovės rizikuoja, todėl stengiasi sumažinti anuitetų vertę. Ji visada bus mažesnės nei sukauptas turtas“, – sakė R.Kuodis
Sukauptų lėšų riba, kai būtina įsigyti anuitetą, skiriasi priklausomai nuo amžiaus. 62 metų asmeniui ši suma šiuo metu sudaro 31.920 litų, o 65 metų – 29.172 litus. „Įstatyme reikalavimas įsigyti anuitetą sukaupus didesnę sumą numatytas dėl to, kad žmogus savo uždirbtais pinigais galėtų naudotis visą pensinį amžių ir taip užtikrintų savo poreikių tenkinimą. Už sukauptą sumą žmogus nusiperka išmokas iki pat gyvenimo pabaigos ir, skirtingai nei „Sodros“ mokama pensija, jos negali būti sumažintos“, – teigė departamento direktorė.
Tiesa, lazda turi du galus. Fiksuota išmoka negali būti sumažinta, tačiau ji ir nedidinama. „Dėl infliacijos išmokos perkamoji galia nuolatos mažės, tuo tarpu valstybinėje kaupimo sistemoje šios problemos nėra. Didėjant infliacijai į biudžetą surenkama daugiau mokesčių ir atsiranda galimybė didinti „Sodros“ pensiją“, – 15min.lt sakė ministro pirmininko patarėjas finansų klausimais Stasys Jakeliūnas.
Panašios pozicijos laikėsi Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis. „Anuitetas yra gana komplikuotas finansinis produktas, kurį mažai kas supranta. Jis padeda pašalinti riziką, kad jūs gyvensite ilgiau, nei turite santaupų. Gyvybės draudimo bendrovės rizikuoja, nes gyvenimo trukmė gali pailgėti, pavyzdžiui, dėl proveržio medicinoje ar kitų priežasčių. Todėl privačios finansų įstaigos stengiasi sumažinti anuitetų vertę. Taip kyla problema, kad anuiteto vertė yra aktuariškai neteisinga. Kitaip tariant, ji visada bus mažesnė, nei sukauptas turtas. Šių problemų neiškyla valstybinėje draudimo sistemoje“, – sakė ekonomistas.
 |
| Raimondas Kuodis |
Didžiausia išmoka – 1,5 tūkst.
Paklausta, kaip nustatoma anuiteto vertė, „Ergo“ atstovė nurodė, kad pensijos dydis kiekvienam asmeniui yra skirtingas ir priklauso nuo to, kiek konkretus asmuo sukaupė lėšų pensijų fonde. Statistika rodo, kad vidutinė mėnesinė išmoka antrosios pakopos pensijų fondų dalyviams sudaro 260 litų. 2011 m. sudarytų anuiteto sutarčių vidutinė išmoka siekė 238 litus, 2012 m. – 282 litus. Šiuo metu didžiausia mėnesinė išmoka – 1,5 tūkst. litų.
„Šiuo metu yra viena bendrovė, kurios siūlomas sąlygas patvirtina arba nepatvirtina Lietuvos bankas. Taip rinkoje nustatoma anuiteto kaina“, – nurodė S.Jakeliūnas.
Bendrovės duomenimis, Lietuvos senjorai gali naudotis palankesnėmis sąlygomis, nei Didžiosios Britanijos senjorai. Antai sukaupus 30 tūkst. litų Lietuvoje papildoma mėnesinė pensijos dalis bus 142, o Didžiojoje Britanijoje – 129 litai. Už 200 tūkst. litų lietuvis įsigys 945, o britas – 857 litų periodinę išmoką.
Finansų ekspertai įsitikinę, kad kalbėti apie rinkos kainą, kol paslaugą parduoda tik viena bendrovė, – sunku. „Šiuo metu yra viena bendrovė, kurios siūlomas sąlygas patvirtina arba nepatvirtina Lietuvos bankas. Taip šiuo metu rinkoje nustatoma anuiteto kaina. Bendra taisyklė – sukauptą sumą reikia dalinti iš 20 ir gautą rezultatą padalinti iš 12. Taip gausime apytikslę mėnesinę išmoką. Žmogui sukaupusiam apie 50 tūkst. litų, o tiek tikrai sukaupti pavyks ne visiems, mėnesinė išmoka bus kiek didesnė nei 200 litų“, – paaiškino S.Jakeliūnas.
Pasak A.Rudžinskytės, anuiteto kaina nustatoma remiantis tarptautine metodika: „Apskaičiuodama draudimo išmokas, bendrovė turi prisiimti riziką ateinantiems 20–30 ar net daugiau metų. Skaičiuojant anuiteto kainą, vertinama būsimojo anuiteto išmokos gavėjo vidutinė gyvenimo trukmė. Tiek Lietuvoje, tiek kitose išsivysčiusiose Europos šalyse, per pastaruosius 20 metų vidutinė gyvenimo trukmė smarkiai išaugo. Anuitetus dažniausiai įsigyja miestų gyventojai, turintys vidutines ir aukštesnes nei vidutinės pajamas, kurių gyvenimo trukmė ilgesnė nei statistinis vidurkis. Bendrovė taip pat turi numatyti ir investicijų palūkanų normos kitimo tendencijas per ateinančius keliasdešimt metų. Įsipareigojimai klientams jokiais atvejais negali būti keičiami.“
 |
| Stasys Jakeliūnas |
Konkurencijos nėra
Viena pagrindinių priežasčių, kodėl šiuo metu rinkoje anuitetus parduoda tik viena bendrovė, yra itin mažas klientų skaičius. „Kaupimas pensijai trunka daugelį metų, o nuo antrosios pakopos pensijų fondų įvedimo Lietuvoje praėjo nedaug laiko. Dauguma sistemos dalyvių yra sukaupę nedideles lėšas. Tai lemia, kad kol kas parduotų anuitetų skaičius nėra didelis. Šiuo metu esame sudarę 120 pensijų anuiteto draudimo sutarčių. Dar tik įsibėgėjanti anuitetų rinka, ko gero, ir yra viena iš priežasčių, kodėl kol kas tik viena bendrovė Lietuvoje teikia šias paslaugas. Kita vertus, norint pradėti teikti paslaugas reikia turėti specifinių žinių, statistinių duomenų, remtis kitų šalių patirtimi“, – sakė A.Rudžinskytė.
Šiandien 120 žmonių gauna sukauptas pensijas. Didžiausia išmoka siekia 1,5 tūkst. litų.
Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas 15min.lt paaiškino, jog didžiausia kliūtis pensijų anuitetų rinkai susiformuoti yra valstybės nuolatos kaitaliojamos žaidimo taisyklės: „Startavus pensijų kaupimo sistemai buvo numatyta, kad iš „Sodros“ bus pervedama 5,5 proc. Pagal tai buvo daromi paskaičiavimai, kada susidarys kritinė žmonių masė ir pakankamai klientų turės ne vienas rinkos žaidėjas, o keletas. Pirmajame etape norą dalyvauti parduodant anuitetus buvo pareiškusios penkios bendrovės. Tačiau mažinant atskaitymus iš „Sodros“ iki 3,5 proc., 2,5 proc., 1,5 proc. ir galiausiai įvedus mišrią finansavimo sistemą, kurią vėl bandoma klibinti, bendrovėms labai sunku ryžtis startuoti.“
Pasak jo, nuo reformos pradžios draudikams nerimą kėlė faktas, kad kaupti buvo leista visiems. Net ir tiems, kuriems iki pensijos liko nedaug. Taip iš karto buvo užprogramuota, kad didelė dalis žmonių anuitetų nepirks. Jiems pinigai bus išmokėti vienkartine išmoka. „Kita vertus, žmonės galės tuos pinigus panaudoti savo sveikatos stiprinimui. Jeigu tu gauni periodines išmokas, taupymas operacijai gali užtrukti ilgai. Tuo tarpu gavęs vienkartinę išmoką žmogus gali susitvarkyti savo sveikatą“, – optimistiškai situaciją vertino asociacijos vadovas.
Neskiria akcijos nuo obligacijos
Kiek kitaip padėtį vertina ekonomistai. Pasak jų, privačiuose pensijų fonduose kaupiamos iš „Sodros“ pervedamos lėšos, todėl jų paskirtis yra didinti pensijos išmokas ir garantuoti žmonėms saugesnę senatvę. „Galima pensininkui duoti visą sumą tikintis, kad jis bus sąmoningas ir neišleis jos automobiliui, o protingai išdėstys ją per savo likusį gyvenimą. Tačiau naivu tikėtis, kad daug žmonių taip susiplanuos savo lėšas. Akivaizdu, kad sistema nebus įvykdžiusi savo užduoties garantuoti geresnę senatvę iki pat mirties“, – dėstė R.Kuodis.
„Žmonės su menkomis pajamomis ar tie, kuriems iki pensijos liko 5 ar 10 metų, tikėtina, jog nesukaups reikiamos sumos. Tokiu atveju jų „Sodros“ pensija bus mažesnė, o sukaupti pinigai gali būti greitai išleisti sodo sklypui pirkti ar kam nors padovanoti. Sukauptos lėšos nevirs pensijos išmokomis“, – prognozavo S.Jakeliūnas.
Jo nuomone, antrojoje pensijų kaupimo pakopoje apsimoka dalyvauti tiems žmonėms, kurių pajamos pusantro ar du kartus viršija vidutinį šalies darbo užmokestį. Ir tiems, kuriems iki pensijos liko 20–25 metai. Visiems kitiems šioje sistemoje būti gana rizikinga.
 |
| Senjoras žaidžia šachmatais |
R.Kuodžio teigimu, viena iš Lietuvos problemų yra menkas gyventojų finansinis raštingumas. „Dauguma žmonių neskiria akcijos nuo obligacijos. Tikimybė, kad jie suvoks, kas yra anuitetas – minimali. Ekonomikos specialistai rekomenduoja išlaisvinti žmones nuo šių sprendimų, kiek tai įmanoma, nes dauguma nesugeba suvokti, su kokiu produktu turi reikalų. Valstybiniai pensijų fondai, tokie kaip „Sodra“, išlaisvina žmones nuo šių problemų ir nelengvų sprendimų, kur galima padaryti daug klaidų“, – sakė ekonomistas.
Kitokią nuomonę reiškė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos vadovas. „Klausimas, ar racionaliai pasinaudojama tais pinigais, kurie gaunami iš „Sodros“? Puikiai žinome, kad seni žmonės juos kemša į kojines, slepia sienose, atiduoda vaikams, o paskui patys jų pritrūksta. Kiekvieno žmogaus teisė tvarkyti pinigus taip, kaip jis išmano“, – kalbėjo A.Bakšinskas
Paslėpti pavojai
„Yra dar viena rizika, apie kurią mažai diskutuojama. Jei bankrutuoja pensijų fondas, žmogaus lėšos išlieka. Jos atskirtos nuo fondo valdytojo lėšų. Tokiu atveju įsikiša finansų priežiūros institucijos ir perkelia lėšas į kitą fondą. Tačiau įsigijus anuitetą ir gyvybės draudimo bendrovei bankrutavus, o tokių atvejų pasaulyje yra ne viena dešimtis, žmogaus galimybės gauti papildomą pensijos dalį išnyksta. Sumokėti pinigai nėra atskirti nuo gyvybės draudimo kompanijos lėšų“, – dar vieną sistemos ydą įžvelgė premjero patarėjas.
„Su finansine krize susidūrusi gyvybės draudimo bendrovė negalės automatiškai mažinti anuiteto išmokų. Šis klausimas nebuvo rimtai gvildenamas, kai buvo daroma reforma“, – perspėjo R.Kuodis.
Jam pritarė R.Kuodis: „Ponas Jakeliūnas šį klausimą kelia teisingai. Pensijų fondas bankrutuoti negali, nes jis neprisiima jokios rizikos. Jis surenka lėšas ir jas investuoja. Ką jūs gausite iš to fondo, priklausys nuo to, ką pavyko uždirbti. Fondai nuo finansinio srauto pasiima nemažus komisinius ir iš to gyvena. Su finansine krize susidūrusi gyvybės draudimo bendrovė, kurios turto vertė sumažės, negalės automatiškai mažinti anuiteto išmokų. Šis klausimas nebuvo rimtai gvildenamas, kai buvo daroma reforma."
Pasak LB vadovo pavaduotojo, tai ne vienintelė politikų ignoruojama dabartinės pensijų sistemos problema. „Debatai yra labai paviršutiniški. Politikai stengiasi nuslėpti tikruosius kaupimo antrojoje pensijų pakopoje kaštus. Toks kaupimas veda prie valstybės skolos didėjimo. Dabar valstybė siūlo kaupiantiems žmonėms iš biudžeto pridėti papildomą procentą. Bet valstybė nėra gyvas asmuo, ji savo pinigų neturi. Klausimas, kaip bus mokama padidėjusi skola – didinant mokesčius ar mažinant socialines išmokas? Šitaip sukuriama iliuzija, kad antroji pensijų pakopa yra kažkoks stebuklas“, – nurodė R.Kuodis.
Panašiai situaciją vertino ir S.Jakeliūnas: „Daugelyje pasaulio šalių, taip pat ir Rytų bei Vidurio Europos, įvyko sistemos pervertinimas. Dabar vyksta esminės diskusijos dėl šios sistemos pertvarkos. Laikas ir mums, kad ir po dešimties metų, pasiremti ta tarptautine praktika."
Pasirenka visi
Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Marijus Kalesinskas 15min.lt teigė, kad žmonės turi padaryti neišvengiamus ir sudėtingus sprendimus: „Sprendimai nėra lengvi, nes jie daromi visam gyvenimui, tačiau juos padaryti tenka visiems. Net jei žmogus nusprendžia nekaupti, jis taip pasirenka būti priklausomas nuo valstybinės pensijų sistemos. Ten klausimų lygiai taip pat daug.“
 |
| Marijus Kalesinskas/BFL nuotr. |
Jo teigimu, anuitetai yra pasaulyje paplitusi praktika. Tokiu būdu yra užtikrinama, kad sukaupta suma bus panaudota būtent pensijoms mokėti. „Mes siekiame, kad konkurencija padidėtų, nes manome, kad tik konkuruojant pavyktų sumažinti tuos mokesčius, kuriuos ima anuiteto pardavėjas. Galbūt sprendimas būtų leisti ne tik Lietuvos. bet ir kitų ES šalių bendrovėms parduoti anuitetus“, – sakė M.Kalesinskas.
