Trečiąjį šių metų ketvirtį nedarbo lygis buvo 13,8 proc., arba 0,2 procento punkto didesnis nei antrąjį ketvirtį. Per metus (trečiąjį 2009 m. ketvirtį, palyginti su trečiuoju 2008 m. ketvirčiu) nedarbo lygis išaugo 2,3 karto.
Auga jaunimo nedarbas
Kaip pranešė Statistikos departamentas, sparčiai didėja jaunimo (15–24 metų) nedarbas. Trečiąjį 2009 m. ketvirtį 53 tūkst., t. y. kas dešimtas, jaunų žmonių buvo bedarbiai. Prieš metus jaunų bedarbių buvo 26 tūkst., arba du kartus mažiau.
Jaunimo nedarbo lygis trečiąjį ketvirtį išaugo iki 33,3 procento. Per ketvirtį jaunų žmonių nedarbo lygis padidėjo 3,7 procento, o per metus – 2,2 karto. Žemiausias (6,9 proc.) jaunimo nedarbo lygis buvo antrąjį 2007 m. ketvirtį.
Nors jaunų bedarbių prieš metus buvo perpus mažiau (26 tūkst.) nei trečiąjį 2009 m. ketvirtį, su aukštuoju išsilavinimu jų buvo tiek pat, atitinkamai 7,4 ir 7,8 tūkst. Pirmąjį 2009 m. ketvirtį tokių specialistų buvo 2,8 tūkst. Trečiąjį 2009 m. ketvirtį kas penktas jaunas žmogus, turintis aukštąjį išsilavinimą, kas septintas – vidurinį ir kas devynioliktas – pagrindinį išsilavinimą, buvo bedarbis.
Bedarbių vyrų daugiau
Vyrų nedarbo lygis didėja sparčiau nei moterų. Vyrų nedarbo lygis nuo 6 procentų trečiąjį 2008 m. ketvirtį išaugo iki 17,3 procento (2,9 karto), o moterų – nuo 5,9 iki 10,3 procento (1,7 karto).
Antrąjį 2009 m. ketvirtį vyrų nedarbo lygis buvo 16,7, o moterų – 10,4 procento. Didesnį vyrų nedarbą lėmė spartus darbo apimties mažėjimas pramonės ir statybos įmonėse ir dirbančių asmenų skaičiaus mažėjimas šią veiklą vykdančiose įmonėse.
Trečiąjį 2009 m. ketvirtį užimtumo lygis sudarė 60,4 procento, per ketvirtį jis padidėjo 0,1 procento, o prieš metus užimtumo lygis buvo 4,6 procento didesnis. Trečiąjį 2009 m. ketvirtį vyrų užimtumo lygis buvo 59,6 procento, moterų – 61,2 procento. Per metus vyrų užimtumo lygis sumažėjo 7,9, moterų – 1,5 procento.
Trečiąjį 2009 m. ketvirtį šalies ūkyje dirbo 1 mln. 424 tūkst. 15 m. ir vyresnių asmenų. Jų skaičius, palyginti su antruoju 2009 m. ketvirčiu, beveik nepakito (padidėjo 1,9 tūkst., arba 0,1 procento, o per metus sumažėjo 113,4 tūkst., arba 7,4 procento).
Daugėjo samdomų darbuotojų
Per trečiąjį ketvirtį 7,1 tūkst. padaugėjo dirbančiųjų žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje, prekyboje – 9 tūkst., profesinės, mokslinės ir techninės veiklos įmonėse – 6,7 tūkst. Kitose ekonominėse veiklose dirbančiųjų skaičius beveik nepakito.
Per metus ypač (30 proc.) sumažėjo dirbančiųjų statybose – nuo 167 tūkst. iki 117 tūkst., apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonėse – nuo 43 tūkst. iki 36 tūkst. (16 proc.), apdirbamojoje gamyboje – nuo 262 tūkst. iki 223 tūkst. (15 proc.).
Trečiąjį 2009 m. ketvirtį padaugėjo samdomų darbuotojų, dirbančių ne pagal darbo sutartis (terminuotas ar neterminuotas), o pagal žodinį susitarimą. Statistikos departamento vertinimais, tokių asmenų trečiąjį ketvirtį buvo 27 tūkst., arba 11 tūkst. daugiau nei antrąjį 2009 m. ketvirtį. Daugiausia taip dirbo apdirbamosios gamybos ir žemės ūkio (po 8 tūkst.), taip pat statybos, prekybos ir kituose sektoriuose.
Baltijos šalių statistikos tarnybų duomenimis, trečiąjį 2009 m. ketvirtį žemiausias nedarbo lygis buvo Lietuvoje (13,8 proc.), o aukščiausias – Latvijoje (18,4 proc.), Estijoje nedarbas siekė 14,6 procento.
