„Vilniaus diena“ rašo, kad per praėjusius metus Lietuvoje itin padaugėjo būsto paskolas paėmusių, su kredito grąžinimo problemomis susidūrusių ir per varžytynes būstą praradusių žmonių skaičius.
Antstolių teigimu, už skolas parduodamų nekilnojamojo turto (NT) objektų gerokai padaugėjo, pirkėjų domėjimasis jais taip pat išsaugo, todėl įvykdytų varžytynių skaičius ir šiemet išlaiko augimo tendencijas.
Siekdami atgauti skolas bankai vis dažniau kreipiasi į Centrinę hipotekos įstaigą ir prašo leisti parduoti įkeistą NT. Vien pernai hipotekos teisėjas priėmė trečdaliu daugiau tokių nutarčių nei 2009-aisiais ir 7 kartus daugiau nei ikikriziniais 2008-aisiais. Iš viso pernai šalyje veikiantys komerciniai bankai per varžytynes pardavė 483 butus ir 1 337 žemės sklypus, kuriuos su paskolomis buvo įsigiję per tūkstantį fizinių ir juridinių asmenų.
Daugiausia šių objektų hipotekos teisėjas leido parduoti to prašančiam bankui „DnB NORD“ – 2010 metais šis bankas iš varžytynių pardavė 151 butą ir 475 žemės sklypus.
Antrasis bankas, aktyviai savo klientų turtą parduodantis per varžytynes, – SEB bankas. Pernai hipotekos teisėjas leido jam parduoti 52 butus ir 326 žemės sklypus. Trečioje vietoje – „Swedbank“, pardavęs 64 butus ir 145 žemės sklypus. 66 butus iš varžytinių taip pat pardavė šiuo metų aktyvią būsto kreditavimo politiką vykdantis bankas „Nordea“, 46 – bankas „Danske“.
Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, gyventojų pradelstos skolos bankams ir kredito unijoms šių metų sausį siekė 1,5 mlrd. litų ir kas mėnesį vidutiniškai padidėja 70 mln. litų.
