Remiantis turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ sudarytu Lietuvos investicijų indeksu, 2018 m. didžiausios grąžos sulaukė investavusieji į būstą nuomai – grąža siekė 8,1 proc.
„Šiemet į pirmą poziciją išsiveržęs būstas nuomai pastaruosius penkerius metus kasmet uždirbo panašią grąžą – per šį laikotarpį ji svyravo nuo 7,7 iki 9,7 proc., o šiemet išsiveržė į pirmąją vietą, aplenkdamas kitas šalies turto klases, taip pat ir Lietuvos įmonių akcijas, kurios 2016 ir 2017 m. išsiskyrė ypač aukšta grąža“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo „INVL Asset Management“ Investicijų valdymo padalinio vadovas Vaidotas Rūkas.
Nepaisant 2018 m. kritimo, aiškino analitikas, vertinant pokytį per penkerių metų laikotarpį, Lietuvos akcijos generavo panašią grąžą (46 proc.) kaip ir būstas nuomai (50 proc.).
„Lietuvos įmonių akcijos pernai krito mažiausiai, lyginant su Europos bei pasaulio akcijomis ir savo grąža per pastarąjį dešimtmetį (2009–2018 m.) viršijo tiek vienų, tiek kitų grąžą. Pastebėtina, kad tiek dešimtmečio, tiek dvidešimt trejų metų laikotarpio Europos, pasaulio ir Lietuvos akcijų rinkų grąža buvo solidi ir gerokai viršijanti infliaciją“, – kalbėjo V.Rūkas.
Per pastaruosius penkerius metus šalies įmonių akcijos pernai pirmą kartą krito (5,6 proc.). 2017 metais akcijų grąža siekė net 17 proc., 2016 metais – 14,9 proc.
Būstas nuomai – pelningiausia investicija per 23 metus
Būsto nuomai dešimties metų grąžai įtakos vis dar turi paskutinė krizė. Akcijos per šį laikotarpį išsiskyrė pelningumu, nes 2009 m. akcijų rinka pasiekė dugną ir nuo tada prasidėjo dešimtmetį trukusi „bulių“ rinka, kai akcijos sparčiai kilo, – aiškino V.Rūkas.
Vertinant ilgąjį laikotarpį, 1996–2018 m. visos šalies turto klasės generavo grąžą investuojantiems, viršijusią infliaciją. Didžiausia, 14 proc. siekusi vidutinė metinė grąža per 23 m. buvo iš būsto nuomai, antroje vietoje su 8,6 proc. grąža buvo Lietuvos įmonių akcijos, o šalies ilgalaikės obligacijos atnešė 6,4 proc. metinių palūkanų, indėliai – 4,6 proc.
Per dešimtmetį, nuo 2009 iki 2018 m., pelningiausios buvo Lietuvos akcijos (13,2 proc.), antroje vietoje – obligacijos (5,2 proc.), trečioje – būstas nuomai (3,1 proc.), o indėliai neperkopė 2 proc. infliacijos lygio ir generavo 1,5 proc. metinių palūkanų.
„Būsto nuomai dešimties metų grąžai įtakos vis dar turi paskutinė krizė. Akcijos per šį laikotarpį išsiskyrė pelningumu, nes 2009 m. akcijų rinka pasiekė dugną ir nuo tada prasidėjo dešimtmetį trukusi „bulių“ rinka, kai akcijos sparčiai kilo“, – pabrėžė V. Rūkas.
Ko tikėtis šiemet?
V.Rūkas tvirtino, kad nereikėtų tikėtis uždirbti iš indėlių, nes palūkanos ir vėl bus artimos nuliui.
„Europos centrinis bankas kol kas nežada keisti pinigų politikos, todėl didėjančių palūkanų turėtume laukti kiek tolimesnėje ateityje“, – aiškino analitikas.
Iš Lietuvos obligacijų taip pat didelio uždarbio tikėtis jis nesiūlo – veikiausiai grąža nebus didesnė nei infliacija.
Pajamos iš būsto ir toliau augs: „Būsto kainų augimas gali būti artimas infliacijai. Nieko drastiško, bet didesnė grąžos komponentė bus nuomos pajamos – net jeigu ir labai būsto kainos nekils, didesnės pajamos ateis iš nuomos pajamų.“
Būsto kainos įtaką turi faktas, kad žmonių finansinė padėtis sparčiai gerėja – vis daugėja užimtųjų, žmonių darbo užmokestis auga.
Akcijos, V.Rūko teigimu, taip pat šiemet gali būti pelninga investicija.
„Logiška manyti, kol ekonomikos būklė yra sveika, tol ir akcijoms bus pozityvūs metai“, – tvirtino analitikas.
Pasak investavimo specialisto, optimalių rezultatų ilguoju laikotarpiu yra pasiekiama išskaidant investicijas pagal rizikingumą. Vienas iš tokių įrankių – pensijų fondai, orientuoti į ilgalaikį uždarbį.
Daugėjo planuojančių savo finansus
Daugėja manančių, kad jų finansinė padėtis gerėja, tvirtino „INVL Asset Management“ pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovė Dalia Kolmatsui. 40 proc. „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos dalyvių įvardijo, kad jų finansinė padėtis pasitaisė.
Jos pagerėjimą dažniausiai įžvelgia 36–45 metų amžiaus respondentai, turintys aukštąjį išsilavinimą, didžiausias pajamas gaunantys, taip pat taupantys asmenys.
Per praėjusius metus šiek tiek padidėjo dalis gyventojų, galinčių išgyventi iš santaupų nekeičiant įprasto gyvenimo būdo iki 1 metų – ji išaugo nuo 7 iki 9 proc., galinčių išgyventi iki pusės metų – išliko tame pačiame lygyje ir siekė 22 proc., iki 3 mėnesių – sumažėjo nuo 53 iki 47 proc.
„Viena vertus, finansinė gyventojų situacija pernai gerėjo, tačiau jie juto ir kainų kilimo įtaką. Ši tendencija kartu su augančiais atlyginimais skatino planuoti savo ir šeimos finansus. Tai – teigiamas poslinkis, kuris leidžia tikėtis, kad žmonės gerėjant finansinei padėčiai racionaliau planuos savo biudžetą ir daugiau dėmesio skirs taupymui bei kaupimui ateičiai. Kita vertus, didžioji dalis planuojančių finansus orientuojasi dar į gana trumpą laikotarpį – finansus rekomenduojama planuoti ilgesniam kaip 10 metų laikui“, – sakė D.Kolmatsui.
