Dalis apklausos dalyvių žada taupyti kitais būdais – 22 proc. planuoja rečiau pramogauti, lankytis kavinėse ar baruose. Beveik kas penktas dalyvavęs apklausoje respondentas žada pirkti pigesnius drabužius ar jau turimus nešioti dar vieną sezoną. Tik 17 proc. tikino, kad asmeninių ar šeimos poreikių sumažinti neplanuoja.
Deimantė Urbonaitė, „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertė, teigia, kad šaltojo sezono išlaidų bumas nemažą dalį namų ūkių vis dar užgriūna netikėtai, o kokių priemonių imtis, svarstoma tik gavus sąskaitą už šildymą.
„Taupyti ir racionaliai valdyti savo išlaidas reikėtų visus metus ir, pirmiausia, nebūtinųjų išlaidų, skirtų laisvalaikiui, buities atnaujinimui ir pan. sąskaita. Mažinant išlaidas pirmojo būtinumo paslaugoms ar prekėms, rizikuojama sveikata, todėl vėliau gali tekti patirti keliskart didesnių išlaidų. Žinoma, išlaidos maistui yra viena didžiausių, bet kartu ir viena lanksčiausių išlaidų grupių namų ūkių biudžete, tad galima atrasti galimybių sutaupyti“, – pastebi D.Urbonaitė.
Taupo pavasarį ir vasarą
Apklausą inicijavusio portalo domoplius.lt projektų vadova sEvaldas Narbuntovičius pastebi, kad dalis respondentų šildymo išlaidoms padengti reikalingą pinigų sumą kaupia šiltesniais metų laikais.
„Mūsų atlikta apklausa parodė, kad beveik kas antras lietuvis (48 proc.) taupo pavasarį ir vasarą tik tam, kad galėtų šaltuoju metų laiku susimokėti už šildymo sąskaitas. 14 proc. respondentų savo namuose naudoja autonominį šildymą, todėl bandys taupyti sumažinant šildymo intensyvumą iki minimumo. Ir tik 19 proc. apklausos dalyvių nurodė, kad taupyti nėra poreikio“, – apklausos rezultatus pristato E.Narbuntovičius.
Įdomu tai, kad kas penktas apklausos dalyvis elgiasi ypač apdairiai – jis paskirsto mokesčius už šildymą per visus metus, todėl žiemos metu išlaidos nebūna tokios skausmingos.
D.Urbonaitė atkreipia dėmesį, kad sprendimą, ar paskirstyti šildymo išlaidas per visus metus, turėtų nulemti individuali namų ūkio situacija – ar šildymo sąskaitos yra našta namų ūkio biudžetui šaltuoju sezonu, ar reikia dėl jų taupyti maisto sąskaita ir pan.
„Atsakymai į minėtus klausimus turėtų pasufleruoti, kokį sprendimą priimti. Tiesa, reikia pažymėti, kad namų ūkių išlaidos yra netolygios ir priklauso nuo sezono. Pavyzdžiui, nuo spalio iki vasario sunaudojama daugiau elektros nei vidutiniškai per metus, žiemą daugiau išlaidų tenka transportui. Todėl kiekvienas namų ūkis turėtų būti suinteresuotas savo išlaidas paskirstyti kuo tolygiau arba kaupti santaupas, skirtas išlaidų prieaugiui kompensuoti“, – pataria finansų valdymo ekspertė.
Galėtų skirti iki 150–250 litų
Domoplius.lt apklausos dalyvių buvo teiraujamasi ir kokia suma už šildymą neslėgtų jų pečių. 37 proc. nurodė, kad už šildymą galėtų mokėti iki 150 litų per mėnesį, 39 proc. – nuo 150 iki 250 litų. Nuo 250 iki 350 litų už mėnesio šilumą sutiktų mokėti apie 18 proc. respondentų.
Praėjusiais metais beveik trečdalis respondentų pinigines paplonindavo nuo 300 iki 400 litų, 17 proc. – nuo 400 iki 500 litų, ir 27 proc. – nuo 200 iki 300 litų. Vos 9 proc. apklausos dalyvių sąskaitos už šildymą nesiekė 200 litų.
Pasak E.Narbuntovičiaus, apklausos dalyviai nurodė ir procentinę išraišką, kuri buvo skiriama išlaidoms už šildymą. „Net 29 proc. skyrė nuo 25 iki 40 proc. asmeninio ar šeimos biudžeto lėšų per mėnesį. Tai išties dideli skaičiai. Kas ketvirtas apklausos dalyvis išleido nuo 10 iki 25 proc. šeimos biudžeto. Įtakos apklausos rezultatams turėjo tai, kad net 71 proc. apklausos dalyvių gyvena būste su centrinio šildymo sistema“, – sakė Domoplius.lt projekto vadovas.
Jis pastebi, kad nereguliuojamo centrinio šildymo sistemomis besinaudojantys gyventojai žymiai daugiau gali permokėti negu besinaudojantys, pavyzdžiui, dujinio šildymo sistema: „Žiemos metu mėnesio mokesčiai už dujas gali siekti tik 100–150 litų, įskaitant karšto vandens pašildymą ir maisto gaminimą, o tai yra bent porą kartų mažiau negu naudojant centrinio šildymo sistemą.“
