Kijeve – protestai prieš TVF. Derybos su pasauliniu skolintoju iš tiesų nelengvos, ypač po to, kai Rusijos „Gazprom'as“ praėjusią savaitę pateikė 7 milijardų dolerių sąskaitą už tiektas dujas, kuri ne ką mažesnė už išmoką, kurią Ukraina turi šiemet išmokėti skolintojams.
Bet raudonais plakatais ir vėliavomis nešini protestuotojai aiškina, jog geriausia išeitis būtų jungtis į posovietinę muitų sąjungą, kurioje Maskva labai pageidauja Ukrainos, ir kuriai – be Rusijos – priklauso Baltarusija ir Kazachstanas.
„Mums reikia jungtis į muitų sąjungą, tai turėtų daug geresnį poveikį ekonomikai negu Tarptautinis valiutos fondas. Nes jis jau parodė daugelyje pasaulio šalių, ypač Lotynų Amerikoje, kokia žalinga jo kontrolė“, – sako Ukrainos komunistų partijos ideologas Vladimiras Pustovoitovas.
Tai dalies Ukrainos nuomonė, kita jos dalis – provakarietiška – tvirtina, jog Ukrainai reikia ne tik TVF paskolos, bet ir pagalbos programos ekonomikai stabilizuoti.
„Kol kas nėra jokių garantijų, kad Ukraina gaus paskolą. Vyriausybei teks labai pasistengti, kad įtikintų tarptautinius ekspertus, jog Ukrainai verta ją suteikti, kad ji pasirengusi reformoms, leisiančioms ne tik pagyvinti ekonomiką, bet ir mokėti jau gautas paskolas“, – teigia Ekonomikos ir politikos studijų centro analitikas Oleksanderis Razumkovas.
Derybos laukia sunkios, gali trukti kelis mėnesius. Ukrainai šiemet reikia skolintojams išmokėti 9 milijardus dolerių, didžiąją dalį – TVF, bet tikisi išskaidyti daugiau negu 6 milijardų dolerių išmoką.