Iš viso vasarį uoste perkrauta 2,37 mln. tonų krovinių. Lyginant su pernai metų vasario mėnesiu krovinių perkrauta kone penktadaliu arba 576 tūkst. tonų mažiau. Vasarį krova uoste sumenko dar labiau nei sausį. Anot uosto Rinkodaros ir administracijos direktoriaus Artūro Drungilo, rezultatus žemyn tempė prasta naftos (penktadaliu mažiau, perkrauta 668 tūkst. tonų) ir trąšų krova. Pastarųjų perkrauta kone perpus mažiau nei pernai vasarį, 580 tūkst. tonų. Tai nulėmė natūraliai sumažėjęs tranzitas iš Baltarusijos. Rezultatus pagerino tai, kad buvo perkrauta dvigubai daugiau rūdų, trečdaliu išaugo konteinerinių krovinių.
„Nereikia norėti. Praėję metai buvo stebuklingai geri, blizgėjome tarp visų uostų. Šiemet atitinkamai turime ir didžiausią kritimėlį, lyginant su kaimynais“, – teigė A. Drungilas.
Manoma, kad kovo mėnesį krovos apyvarta turėtų išaugti. Iš uosto turėtų būti išplukdytas nemažas kiekis trąšų.
Lygindamas rezultatus su kaimyniniais uostais, A. Drungilas pastebėjo, jog kritimas pastebimas visuose Rusijos uostuose, augimas – Rygos bei Ventspilio uostuose. Šiuose kraunama anglis, be to, dėl šaltų orų ir sulėtėjusios krovos iš Rusijos atkeliavo daugiau naftos produktų.
Dalį Klaipėdos krovinių rinkos nuriekė ir naujas „Scandlines“ linijų maršrutas iš Liepojos į Vokietiją.
Dalį Klaipėdos krovinių rinkos nuriekė ir naujas „Scandlines“ linijų maršrutas iš Liepojos į Vokietiją. Nors iš ten keliauti toliau, kaina yra kiek mažėsnė nei iš Klaipėdos uosto plaukiant „DFDS Seaways“ keltu. Manoma, jog kainą nulėmė ir tai, jog „Scandlines“ laivybos linijos yra parduodamos ir naujiems investuotojams siekiama atrodyti patraukliai. Teigiama, kad šią kompaniją įsigyti domisi ir „DFDS Seaways“.
Uoste vasarį užregistruotas 461 laivo įplaukimas, tai 23 laivais mažiau nei pernai vasarį.
Mažiau pinigų
Rezultatai atsispindi ir finansuose. Anot uosto vyriausiojo finansininko Martyno Armonaičio, vasarį surinkta 9,7 mln. Lt rinkliavų, tai 2 mln. Lt mažiau nei praėjusių metų tą patį mėnesį. Iš viso per du mėnesius surinkta 21 mln. Lt, tai 3 mln. Lt mažiau rinkliavų nei pernai per abu mėnesius.
Pasak M. Armonaičio, prie blogų naujienų, yra ir gera. Vasario pabaigoje Europos Komisija priėmė sprendimą leisti skirti finansavimą Keleivių ir krovinių terminalo prieplaukų statybai Klaipėdos uoste. Iš viso bus skirta apie 62 mln. Lt.
 |
| 15min.lt nuotr./ Uostas |
„Numatytas finansavimas yra 15 mln. Lt didesnis nei mes numatėme strateginiame plane. Surenkame mažiau nei planuota, tad džiaugiamės, kad kitoje vietoje, Europos Sąjungos paramoje, gausime daugiau lėšų“, – sakė M. Armonaitis.
Europos Komisija nusprendė, kad priemonė būtina Lietuvos pasiekiamumui jūra gerinti ir regioninei plėtrai skatinti ir kad poveikio kaimyniniams keltų terminalams nebus. Su Europos sanglaudos fondo lėšomis Klaipėdos uosto direkcija bendrai investuos kone 100 mln. litų dabartinei prieplaukai plėsti ir tobulinti, kad būtų galima aptarnauti daugiau ir didesnių keltų.
Šiemet uostas investicijoms ketina išleisti apie 290 mln. Lt, per 60 mln. Lt ketinama skolintis. Kitais metais planuojamos perpus mažesnės investicijos, apie 140 mln. Lt.
