„Verslo žinios“ rašo, kad eilių prie Lietuvos finansinių institucijų nėra. Nenusidrieks jos ir po Švedijos centrinio banko sprendimo savo šalyje padidinti palūkanų normas, dėl to ten gali brangti skolinimasis.
„Didesni mūsų bankai, tokie kaip Ūkio bankas, „Snoras“, kurie turi išteklių, mėgina ieškoti užsienio klientų, tačiau skandinaviško kapitalo kreditinėms institucijoms tai neaktualu, nes daugumoje valstybių veikia jų filialai. Teoriškai, jei privatus asmuo kreiptųsi į banką, galėtų palyginti nesunkiai iš mūsų gauti paskolą, bet įmonėms tai sudėtingiau“, – sakė Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.
Vilkyškių pieninės generalinis direktorius Gintaras Bertašius pripažino, kad iki sunkmečio domėjosi galimybėmis gauti paskolą ir finansines garantijas Danijoje, nes ten buvo pigiau nei Lietuvoje.
Patys bankai taip pat nesitiki sulaukti privačių klientų.
„Jeigu kalbame apie ekonominę logiką, vargiai įsivaizduojame Švedijos gyventojų ar verslininkų poreikį skolintis mūsų šalyje. Priežastis paprasta – valiutos kurso rizika. Švedijos piliečiai skolinasi Švedijos kronomis, todėl, net jei vietos valiutos palūkanų normų lygis būtų keletą kartų didesnis nei Lietuvoje skolinantis litais ar eurais, galimybė skolintis kita valiuta ir prisiimti valiutos kurso riziką jiems vis tiek būtų nepriimtina“, – tikino banko „Swedbank“ atstovė spaudai Jorūnė Juodžbalytė.
Vilkyškių pieninės generalinis direktorius Gintaras Bertašius pripažino, kad iki sunkmečio domėjosi galimybėmis gauti paskolą ir finansines garantijas Danijoje, nes ten buvo pigiau nei Lietuvoje.
„Šiandien mums ieškoti nebereikia, nes tiek senieji bankai, tiek mėginantys naujai įeiti į rinką patys siūlo savo paslaugas“, – teigė pieninės vadovas.
Anot SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, ne kiekviena įmonė gali tiesiogiai skolintis užsienyje, nes reikia tapti reitinguojama bendrove.
„Kai kurios mūsų šalies didžiosios bendrovės gauna paskolų ne Lietuvoje, tačiau tai nėra masinis reiškinys. Smulkioms įmonėms šis būdas dar sudėtingesnis, nes užsienio bankai nežino, kokia jų kredito istorija“, – sakė jis.
