Lietuvos bankas pranešė, kad bendras užsienio investicijų Lietuvoje srautas vasario mėnesį buvo neigiamas – 192,2 mln. litų. Tai rodė investicijų nutekėjimą.
Centrinis bankas skelbia, kad Lietuvos įmonių investicijų užsienyje srautas per mėnesį buvo 256,5 mln. litų.
Grynasis visų investicijų srautas, įvertinus investicijų srautus į užsienį ir iš jo, taip pat buvo neigiamas – 448,6 mln. litų, palyginti su sausio mėnesiu, jis sumažėjo 57,8 procento.
Tiesioginių užsienio investicijų srautas Lietuvoje vasarį buvo teigiamas ir siekė 103 mln. litų, o tiesioginių investicijų užsienyje srautas – 39,3 mln. litų.
Grynasis investicijų portfelio srautas vasario mėnesį buvo teigiamas ir siekė 180,3 mln. litų, jį lėmė pinigų finansų institucijų užsienio turto sumažėjimas.
Lietuvos bankas pranešė, kad bendras užsienio investicijų Lietuvoje srautas vasario mėnesį buvo neigiamas – 192,2 mln. litų. Tai rodė investicijų nutekėjimą.
Taip blogai, kad nebebaisu
SEB banko vyriausioji ekonomistė Vilija Tauraitė LŽ sakė, kad investicijų mažėjimas ryškėjo jau praeitais metais, kuomet jos buvo gerokai mažesnės nei 2007-aisiais, tad šių metų duomenys nėra tokie gąsdinantys.
„Nors skaičius didelis, investicijų padėtis nebegąsdina, nes apskritai ji buvo labai bloga ir nepagerėjo. Neturime palankių, išskirtinių sąlygų investuotojams, blogėja ekonominė padėtis, tad šie rodikliai esamoje situacijoje nėra labai stebinantys“, – kalbėjo V.Tauraitė.
Ji sakė, kad investicijų mažėjimą pirmiausia lemia sunki ekonominė padėtis visame pasaulyje. Pasak ekonomistės, verslininkai linkę lėšas panaudoti ne plėtrai, o veiklos palaikymui ir apsaugojimui nuo smukimo.
Jos nuomone, natūralu, kad ir mūsų šalies investicijų į užsienį mažėja, juolab kad perspektyvos miglotos ir sunku pasirinkti, kur investuoti. Dėl mažesnių darbo sąnaudų ar kitų palankesnių verslui sąlygų lietuviams patraukliausios rinkos yra Rytų šalys – Rusija, Ukraina.
„Į Ukrainą mūsų verslininkai buvo pradėję žengti gana drąsiai, tačiau ten tvyranti didžiulė politinė rizika, neužtikrintumas, milžiniška biurokratija ir korupcija pristabdė mūsiškių investicijas. O dabar prisidėjo ir recesija, kuri tose šalyse itin sparčiai plėtojasi ir tikimasi ten didelio ekonominio smukimo, tad lietuviai ir nesiveržia liūtui į nasrus“, – kalbėjo ekonomistė.
Praranda patrauklumą
V.Tauraitė pastebėjo, kad Lietuvai sunku buvo pritraukti užsienio investuotojus net ir ekonominio klestėjimo metu, nes šalis nekūrė tam būtinų priemonių.
„Nebuvo kuriama patrauklesnė mokesčių sistema, be to, mūsų geografinė padėtis nėra tokia gera kaip vidurio Europos valstybių – Slovakijos ar Čekijos. Lietuvos vidaus rinka yra labai nedidelė, palyginti su Lenkija ar kitomis šalimis, kurios gali pagaminti ir realizuoti daug produkcijos. Todėl mūsų valstybė turėtų imtis tam tikrų aktyvių priemonių siekiant pritraukti investicijas. Antai Latvija turėjo labai patrauklų pridėtinės vertės mokesčio tarifą, taip pat verslininkams palankios valstybinio socialinio draudimo „lubos“ ir dar visai neseniai patys lietuviai Rygoje įdarbindavo savo darbuotojus“, – dėstė ji.
Lietuvoje šaknis įleidę užsienio investuotojai dažnai nedžiūgauja. Antai praeitų metų gruodį Švedijos prekybos koncernas IKEA įsigijo medienos perdirbėją „Girių bizonas“. Tačiau LŽ duomenimis, dėl stambaus investuotojo atėjimo šios įmonės padėtis nėra geresnė nei kitų – įmonė dažnai stabdo gamybą, jai nelengva realizoti produkciją. V.Tauraitės nuomone, gali būti, kad IKEA prarado interesą dėti savo lėšas, kai apskritai rinka smunka ir yra neaiškios perspektyvos. Ji pažymėjo, kad Lietuvoje, palyginti ir su Vakarų valstybėmis, pastaraisiais metais itin sparčiai didėjo darbo užmokestis, tad praradome anksčiau turėtą privalumą. Bet, anot pašnekovės, Lietuvoje vis dėlto darbo sąnaudos yra mažesnės nei kituose kraštuose, todėl tiems vakariečiams, kurie nori sutaupyti, palanku gamybą perkelti į mūsų kraštą.
