Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Valstybės garantijos kreditavimo neišjudins

Piniginė
Tomo Urbelionio/BFL nuotr. / Piniginė
Šaltinis: „Lietuvos žinios“
0
A A

Valdžia stambių įmonių imamoms paskoloms pažadėjo valstybės garantijas. Tačiau net tokį užnugarį turinčioms įmonėms bankai nežada atsukti pinigų „kranelio“, o verslas pačius bankus kaltina neteisėtu spaudimu.

Vyriausybė nusprendė, kad garantijas kredito įstaigoms už didelėms bendrovėms suteiktas paskolas iki 2010 metų pabaigos galės teikti smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių paskolų garantijų teikimo bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), iki šiol garantavusi tik už smulkiojo ir vidutinio verslo paskolas.

Dabar INVEGA gali garantuoti už paskolas, imamas stambių įmonių apyvartinėms lėšoms papildyti, ir tik gamybinėms ar paslaugas teikiančioms bendrovėms.

Valdžia tikisi, kad suteikiant valstybės garantijas bankai atleis užsuktus skolinimo varžtus. Didelės įmonės Lietuvoje sudaro 0,6 proc. visų įmonių, sukuria 34 proc. bendrojo vidaus produkto. Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, vasarį komercinių bankų privačioms įmonėms suteiktų paskolų likutis siekė apie 37 mlrd. litų.

Valdžia tikisi, kad suteikiant valstybės garantijas bankai atleis užsuktus skolinimo varžtus.

Beprasmė pagalba

Audrius Zabotka, INVEGA generalinio direktoriaus pavaduotojas, LŽ teigė manąs, kad INVEGA garantijos už stambių įmonių imamas paskolas turėtų skatinti kurti ir išlaikyti darbo vietas, sumažinti finansinius sunkumus patiriančių įmonių bankrotų skaičių.

„INVEGA garantija prilygsta valstybės garantijai, todėl kredito įstaigoms garantuota paskolos dalis gali būti iki 80 proc., tai paprastai atstoja paskolos gavėjų užstatus“, – sakė A.Zabotka.

Pasak jo, jau sulaukta įvairių sektorių stambių įmonių atstovų bei

pačių kredito įstaigų susidomėjimo nauja galimybe. „Šia pagalba galės pasinaudoti visos didelės įmonės, kurioms kredito įstaigos suteiks paskolas su INVEGA garantija“, – dėsto pašnekovas.

Bet Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas teigia, kad stambios įmonės veikiausiai veiksmingos pagalbos nepajus. „Bankai, nesvarbu, kiek rizikos prisiima valstybė, patys daugiau rizikos nepasiruošę prisiimti. Tad jeigu valstybė už paskolas ir garantuos, bankai dėl to nepraplės savo skolininkų grupės ir nepradės skolinti rizikingesniems klientams. Viskas išliks savo vėžėse, jokio teigiamo efekto neprognozuojame, tačiau viliamės, kad klystame“, – dėstė S.Besagirskas.

„Įmonės, kurios gauna pinigų iš kitų šaltinių, pvz., akcininkų, jau yra pasiskolinusios, o tos, kurioms tikrai jų reikia, nė neabejoju, kad savo šansus bankuose jau yra išbandžiusios“, – sako pašnekovas. Pasak jo, veikiausiai neatsiras daugiau norinčiųjų išbandyti savo skolinimosi galimybes su INVEGA garantija.

Lietuvos komerciniai bankai teigia turintys pakankamai kreditinių išteklių, kad galėtų teikti paskolas mokiems verslininkams.

Pinigų yra, bet rizikos per daug

Lietuvos komerciniai bankai teigia turintys pakankamai kreditinių išteklių, kad galėtų teikti paskolas mokiems verslininkams, bet jie tapę atsargesni.

Banko „Swedbank“ Finansų rinkų tarnybos vadovas Tomas Andrejauskas, LŽ paklaustas, ar dėl valstybės skiriamų garantijų stambių įmonių paskoloms keisis verslo kreditavimo politika, teigė, kad šiuo metu rinkoje nėra kreditavimo išteklių trūkumo, tačiau pagrindinė problema – smarkiai išaugusi kredito rizika, sumažėjusios verslo galimybės administruoti paskolas.

„Valstybės indėlis į verslo kredito rizikos mažinimą garantijomis galėtų laikinai sumažinti šią riziką, tačiau tai nereiškia, kad turėdami tokią garantiją bankai turėtų skolinti bet kam. Sugebėjimas administruoti paskolas bankų vis vien bus kritiškai vertinamas, kad ir koks būtų valstybės garantijų dydis. Todėl ypač svarbu, kad valstybė duodama tokias garantijas įvertintų garantuojamų verslų perspektyvą“, – teigia T.Andrejauskas.

Pasak jo, kiekvieno naujo projekto finansavimas yra vertinamas pagal banke nustatytas procedūras. „Jei jo rizika priimtina, projektas finansuojamas. Paskolos dydis ir jos grąžinimo užtikrinimo priemonės bei kitos sutarties sąlygos kiekvienu atveju priklauso nuo kliento finansinės būklės, veiklos sektoriaus ir perspektyvų vertinimo. Pagrindinis kriterijus suteikti paskolą – sugebėjimas ją grąžinti“, – kalba bankininkas.

Gitanas Kancerevyčius mano, kad INVEGA garantijos kai kurioms stambioms įmonėms vis dėlto atriš rankas kreiptis į bankus.

Nerizikuos ir mažieji

AB banko SNORAS valdybos narys, Rizikų valdymo tarnybos direktorius Gitanas Kancerevyčius mano, kad INVEGA garantijos kai kurioms stambioms įmonėms vis dėlto atriš rankas kreiptis į bankus. To jos anksčiau negalėjo padaryti neturėdamos pakankamo dydžio ir bankui tinkamo užstato.

„INVEGA garantija buvo ir yra tinkamas bei priimtinas užstatas, galintis įmonei užtikrinti tam tikrą paskolą. Dėl paskolų galės kreiptis daugiau įmonių – kurioms anksčiau nebuvo galimybės to padaryti dėl užstato stygiaus. Bet kaip ir visuomet, vertinant verslą ir jo perspektyvas, bus vadovaujamasi tais pačiais kriterijais – verslo gyvybingumo ir mokumo galimybėmis ateityje“, – LŽ sakė G.Kancerevyčius.

Pasak jo, bankas SNORAS paskolas verslui teikia ir šiuo metu – vien per pirmuosius du šių metų mėnesius banko paskolų verslo klientams portfelis išaugo 83 mln. litų ir kovo 1 dieną siekė 2,03 mlrd. litų. „Aktyviau paskolas teikti bankai galės pradėti tuomet, kai pagerės verslo sąlygos, o įmonių išlikimo perspektyvos taps aiškesnės“, – neslepia jis.

Ūkio banko Kredito tarnybos vadovas Mindaugas Pasvenskas LŽ taip pat tikino, kad šio banko verslo kreditavimo politika nesikeis. „INVEGA negarantuoja už paskolas 100 proc., dėl to bankas vis tiek prisiima dalį rizikos. Be abejonės, INVEGA garantijos pagyvina kreditavimą, kai skolinantis apyvartinėms lėšoms neturima užtikrinimo priemonių“, – dėsto M.Pasvenskas.

Jo teigimu, dabartinis skolininkų rizikos lygis bankui nepriimtinas, dėl to kreditavimas yra ribotas. „Nėra daug verslų, kurie galėtų mokėti palūkanas, atitinkančias ir resursų kainą, ir rizikos premiją“, – konstatuoja bankininkas.

Tuo metu Smulkiojo ir vidutinio verslo taryba, vienijanti 41 verslo asociaciją, įsteigė Ginčų komisiją, kuri tarpininkautų sprendžiant bankų ir įmonių ginčus. Mat verslas kaltina bankus sunkmečiu prievartaujant tvarkingai paskolas grąžinančias įmones anksčiau laiko grąžinti kreditą arba įkeisti papildomai turto.

„Lietuvos žinios“
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką