Sakoma, kad nemokamų pietų nebūna. Dabar, pagal savivaldybę, kubinis metras šalto vandens kainuoja nuo 4 iki 12 litų.
Kainų ir energetikos komisija prognozuoja, kad vanduo dar gali brangti vidutiniškai 18 proc. ir dėl milijardinių europinių lėšų įdėtų į vandens bei nuotekų ūkį.
Vandentiekio ir nuotekų valymo projektams nuo 1996-ųjų skirti 3 mlrd. litų, pasak komisijos, dovana, kuri ne visai racionaliai panaudota. Iki šiol tos subsidijos nėra įskaičiuojamos į paslaugų kainą. O suklotų tinklų, vandens ir dumblo valymo įrenginių priežiūrai bei atnaujinimui jau reikia ir dar reikės nemažai savų pinigų.
Jeigu nuo dovanoto turto būtų skaičiuojama nusidėvėjimas, tuomet kainos augimas būtų Lietuvoje vidutiniškai 1,13 lito be PVM, kuo didesnis subjektas, tuo augimas mažesnis, – aiškino Kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkė Diana Korsakaitė.
„Jeigu nuo dovanoto turto būtų skaičiuojama nusidėvėjimas, tuomet kainos augimas būtų Lietuvoje vidutiniškai 1,13 lito be PVM, kuo didesnis subjektas, tuo augimas mažesnis“, – aiškino Kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkė Diana Korsakaitė.
Pasak komisijos, prijungti vieną vartotoją prie centralizuotų vandens tiekimo tinklų vidutiniškai kainavo per 5 tūkst., o prie nuotekų – 9 tūkst. litų. Tačiau, pavyzdžiui, kai kuriuose Aukštaitijos rajonuose tam prireikė ir daugiau nei 100 tūkst. litų.
„Ar pasirinkti būdai buvo patys ekonomiškiausi pinigų ir paslaugos pobūdžio prasme. Gal nesijungti prie centralizuotų sistemų, turėti vietines sistemas, kurios kainuotų pigiau, o vartotojams tą patį komfortą suteiktų“, – kalbėjo D. Korsakaitė.
„Problema, kad savivaldybės pačios sprendė, kokius valymo įrenginius jiems statyti ir, kas keista, o gal ir nekeista, kad dauguma jų pasistatę apie 40–50 proc. galingesnius ir tai reiškia, kad tiek kartų brangesnius nei jiems reikia“, – sakė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas.
„Planuojame orientuotis į mažas gyvenvietes – nuo 200 iki 2 tūkst. gyventojų, planuojame diegti alternatyvų vertinimą. Ne tik kiekvienam projektui finansuojam iš ES fondų alternatyvus vertinimas bus privalomas, taip pat ir rengiant infrastruktūros plėtros planus, kuriuos rengia savivaldybės“, – teigė Aplinkos ministerijos Vandenų departamento skyriaus vedėja Agnė Kniežaitė-Gofmanienė.
Pasak ministerijos atstovės, tik įvertinus, pavyzdžiui, kas labiau apsimoka – ar gyvenvietę prijungti prie centralizuotų vandentvarkos tinklų, ar statyti vietinius įrenginius, bus pasirenkamas ekonomiškiausias variantas.
