Nors šalyje veikiantys komerciniai bankai šiuo metu nereklamuoja vartojamojo finansavimo produktų, tačiau savo klientams net neprašomi pasisiūlo paskolinti pinigų.
Tuo nesenai įsitikino LŽ skaitytoja Danguolė, kai užėjusi į banką netikėtai išgirdo pasiūlymą įsigyti kreditinę kortelę su mažesniu kredito limitu, o jeigu reikia didesnės pinigų sumos – bankas esą gali suteikti ir vartojimo kreditą gana palankiomis sąlygomis.
„Pirmiausia pagalvojau, kad tai sapnas. Iš visų pusių girdime, kad bankai užsuko skolinimo „kranelius", o man staiga siūlo pasiskolinti vartojimui. Gal tai pagaliau ekonomikos atsigavimo ženklas?" – paskambinusi į redakciją svarstė skaitytoja.
Galimybės nedingo
„Swedbank" Finansų departamento direktorė Jūratė Gumuliauskienė LŽ sakė, kad lojalūs šio banko klientai išties gauna pasiūlymų pasiskolinti lėšų. „Apie savo banko klientus mes žinome daugiau nei apie tuos, kurie ateina „iš gatvės", todėl siekiame, kad lojalūs klientai žinotų visas savo galimybes pasinaudoti įvairiais banko produktais, taip pat ir vartojamojo finansavimo produktais", – pažymėjo J.Gumuliauskienė.
Paklausta, ar tai reiškia, kad bankas jau pradėjo aktyvesnę vartojamojo finansavimo produktų pardavimo politiką, pašnekovė sakė, kad žmonės nekviečiami skolintis daugiau negu jiems reikia, bet banko klientai yra supažindinami su skolinimosi galimybėmis.
„Vartojimo paskolų palūkanos šiuo metu siekia nuo 9 iki 25 proc., atsižvelgiama į kliento skolinimosi istoriją, finansines galimybes, paskolos sumą, valiutą ir kliento lojalumą bankui. Skolinimosi istorija turi išties didelę įtakos prašant paskolos šiuo metu ir bus dar svarbesnė ateityje. Klientams svarbu žinoti, kad ateityje, kai bus lengvesni laikai ir visi vėl norės skolintis, tiems, kurie turės blogą skolinimosi istoriją bus sudėtingiau gauti kreditą", – pažymėjo pašnekovė. Ji pripažino, kad bendras banko klientų skolinimosi istorijų vaizdas yra geras, o turinčiųjų problemų su kitais kreditoriais dalis yra gana maža.
Pasak bankininkės, šiuo metu besiskolinančių vartojimui klientų tikslai išlieka tokie patys kaip ir anksčiau. Bankui žmonės nurodo, jog skolinasi, nes ketina daryti smulkų būsto remontą, įsigyti baldų ar buitinės technikos, pirkti naudotą automobilį arba trūksta pinigų sveikatos paslaugoms, kelionėms, kartais – mokslams apmokėti. Vidutinė vartojimo paskolos suma „Swedbank" šiuo metu yra apie 10–11 tūkst. litų.
Daugiausia vartojimo paskolų šalies gyventojams šių metų gegužę suteikė AB „Swedbank" – 16,5 mln. litų, o tai net du kartus daugiau nei kiti bankai kartu paėmus.
Antai AB Ūkio bankas gegužės mėnesį fiziniams asmenims vartojimui nepaskolino nė lito. Pasak šio banko Kredito departamento direktoriaus Raimundo Keršio, tai nereiškia, kad bankas visiškai neteikia vartojimo paskolų, tačiau dėl bendros finansinės padėties žmonės esą skolinasi ypač atsargiai ir patys laikinai atsisako vartojimo kreditų.
„Šiuo metu didžiausią dėmesį skiriame smulkiojo ir vidutinio verslo kreditavimui. Manome, kad taip bus galima prisidėti prie to, kad ekonomika atsigautų, žmonės neprarastų darbo, gyvenimas grįžtų į normalias vėžes. O tada, žinoma, klientai vėl pradės skolintis vartojimui", – LŽ tikino R.Keršys.
Išlaikyti buvusį gyvenimo lygį
SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės teigimu, vartojimo paskolų yra išduodama mažiau, nes sumažėjo pats vartojimas, padidėjo palūkanos, be to, gyventojai baiminasi, kad paskolų našta ateityje gali dar pasunkėti, jei dėl ekonomikos sunkmečio sumažėtų pajamos.
„Dar viena priežastis – vartojimo kreditai ilgą laiką buvo glaudžiai susiję su būsto įsigijimu. Tokie kreditai buvo imami pradiniam įnašui sumokėti, būstui įsirengti ar baldams įsigyti. Tai, kad pastaraisiais mėnesiais naujų vartojimo kreditų išduodama šiek tiek daugiau, aiškinčiau sezoniškumu. Metų pradžioje visada (išskyrus 2005 metus, kai vasario mėnesį dėl išaugusios konkurencijos buvo drastiškai sumažintos palūkanos) vartojimo kreditų išduodama mažiau negu kitais laikotarpiais. Kai kuriems žmonėms ima trūkti pinigų pragyvenimui (t. y. ankstesniam gyvenimo lygiui išlaikyti), tačiau vargu, ar jie tokią problemą sprendžia skolindamiesi, nes sprendimą išduoti paskolą tokiam klientui bankai priima tik būdami visiškai įsitikinę, kad klientas bus pajėgus įvykdyti prisiimamus įsipareigojimus", – LŽ dėstė J.Varanauskienė. Ekspertės teigimu, kai pajamos mažėja ir didėja netikrumas dėl pajamų šaltinio ateityje, naujų įsipareigojimų geriau vengti.
„Šiandien skolintis galima tik realiai įvertinus savo perspektyvas ir apsvarsčius „atsarginį variantą". Jei pajamų sumažėjimo tikimybė yra didelė – geriau nesiskolinti. „Atsarginio varianto" pavyzdys: jei skolinuosi ketindamas pirkti automobilį, iškilus bėdai tą automobilį galiu parduoti ir skolą grąžinti. Dar vienas apsidraudimo būdas – santaupos. Tačiau jis ne itin racionalus dėl mokamų ir gaunamų palūkanų skirtumo. Trečias – kredito įmokų draudimas", – vardijo variantus J.Varanauskienė.
Pasak jos, vartojimo reikmėms skolintis reiktų tik tiek, kad paskolos ir palūkanų įmokos nesiektų 10 proc. pajamų, aišku, jei esamų pajamų užtenka pragyventi. „Dar pateisinama būtų skolintis tokiam daiktui ar dalykui, kuris leistų sumažinti išlaidas ateityje, o tai jau būtų galima vadinti investicija. Pavyzdžiui, kokios nors energiją taupančios priemonės. Aišku, reikia apskaičiuoti ir laikotarpį, per kiek laiko tokia investicija atsipirktų", – teigė ji.
J.Varanauskienės įsitikinimu, nėra priežasčių, dėl kurių skolinimo sąlygos šiuo metu turėtų pradėti lengvėti. „Tačiau, kadangi pagrindinę pajamų dalį bankai uždirba iš gaunamų už kreditus palūkanų, skolinimas ir toliau išlieka svarbi banko veikla. Reikia tik tinkamų klientų, kad sprendimas paskolinti ar pasiskolinti būtų naudingas abiem pusėms.
Kreditų rizika išlieka didėjanti
Kreditų biuro „Creditinfo Lietuva" generalinis direktorius Andrius Bogdanovičius LŽ paklaustas, kokia šiuo metu yra fizinių asmenų kredito rizika, pažymėjo, kad ji yra vis dar didėjanti. „To priežastys – augantis nedarbas, sumenkusios pajamos, išaugusi kredito kaina, mažesnės galimybės pasiskolinti. Tačiau pastebima, kad patys žmonės pradėjo mažiau skolintis, nes kreipimųsi dėl paskolų suteikimo po truputį mažėja", – sako A.Bogdanovičius.
Pasak jo, tai lemia gyventojų atsakingesnis savo finansinių galimybių vertinimas. Be to, ir pačios vartojimo kreditus teikiančios bendrovės, kurių portfelis, palyginti su greitųjų kreditų bendrovių portfeliu, sudaro didžiąją dalį rinkos, pradėjo dar atsakingiau vertinti norinčiųjų skolintis galimybes ir neskolina tiems, kurie jau turi finansinių įsipareigojimų.
„Creditinfo Lietuva" duomenimis, nuo metų pradžios pradelstų įmokų suma vartojimo kredito ir greitųjų kreditų bendrovėms išaugo daugiau nei du kartus ir šiuo metu sudaro 82,6 mln. litų. Į šią sumą neįskaičiuotos pradelstos įmokos bankams, lizingo bendrovėms, kredito unijoms.
Faktai
Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, vartojimo paskolų sutarčių gegužės mėnesį pasirašyta už 24 mln. litų, o tai 2,8 mln. litų daugiau nei balandžio mėnesį. Palyginti su pernai metų gegužės mėnesį gyventojams suteikta vartojimo paskolų suma, šią gegužę ji yra šešis kartus mažesnė. Šiemet balandį bankai gyventojams vartojimui paskolino kiek daugiau nei 21 mln. litų, kovą – beveik 24 mln. litų, vasarį – 21 mln. litų, sausį – 17,6 mln. litų. Naujai suteikiamų vartojimo paskolų tendencijos išlieka svyruojančios, nors palyginti su metų pradžia naujai pasirašomų sutarčių daugėja.
Daugiausiai vartojimo paskolų šių metų gegužę suteikė AB „Swedbank" – 16,5 mln. litų, AB „DnB NORD“ bankas vartojimui paskolino 3,7 mln. litų, AB SEB bankas – 3,4 mln. litų, Danske banko filialas Lietuvoje – 243 tūkst. litų., AB bankas SNORAS – 130 tūkst. litų, AB Šiaulių bankas – 83 tūkst. litų, „Nordea Bank“ Lietuvos skyrius – 80 tūkst. litų, UAB Medicinos bankas – 29 tūkst. litų., AB „Parex“ bankas ir AB Ūkio bankas vartojimui klientams gegužį nepaskolino nė lito.
Bendras šalyje veikiančių komercinių bankų vartojimo paskolų portfelis gegužę sudarė apie 2,3 mlrd. litų, balandį jis buvo 2,4 mlrd. litų dydžio, kovą – 2,4 mlrd. litų, vasarį – 2,5 mlrd. litų, sausį – 2,6 mlrd. litų. Prieš metus bendras vartojimo paskolų portfelis buvo 2,7 mlrd. litų.
