Pasitikėjimo rodiklio mažėjimą lėmė blogesnės visų jo sudedamųjų dalių prognozės, o didžiausią įtaką turėjo pablogėjęs šalies ekonominės padėties perspektyvų per artimiausius 12 mėnesių vertinimas, pranešė Statistikos departamentas.
Gyventojai prasčiau nei prieš metus vertina šalies ekonominės padėties perspektyvas: gyventojų, manančių, kad šalies ekonominė padėtis blogės, dalis padidėjo nuo 23 iki 29 proc. Gyventojų, manančių, kad namų ūkio finansinė padėtis blogės, dalis per metus padidėjo nuo 17 iki 19 proc.
Per vasario mėnesį gyventojų, prognozuojančių šalies ekonominės padėties gerėjimą per ateinančius 12 mėn., dalis sumažėjo nuo 31 iki 23 proc., manančių, kad padėtis blogės, – padidėjo nuo 23 iki 29 proc.
Lietuvos vartotojų pasitikėjimo rodiklio reikšmė, siekianti -10 punktų, yra panaši į atitinkamą Europos Sąjungos šalių rodiklį, kuris taip pat nežymiai neigiamas.
Lietuvos gyventojų, besitikinčių, kad jų namų ūkio finansinė padėtis gerės, per mėnesį sumažėjo nuo 20 iki 19 proc., o manančių, kad padėtis blogės – padaugėjo nuo 16 iki 19 proc.
Vasario mėn. 21 proc. gyventojų prognozavo, kad bedarbių skaičius per artimiausius 12 mėn. mažės, 34 proc. – kad jis augs (sausio mėn. – atitinkamai 22 ir 29 proc.). Prieš metus šie rodikliai buvo panašūs
Nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn. tikėjosi kas trečias (33 proc.) gyventojas (sausio mėn. – 37 proc.), o 26 proc. gyventojų (kaip ir sausio mėn.) teigė, kad visiškai nesitiki nors kiek sutaupyti.
