Tai kol kas paskutinė iš išimtinių priemonių, kurių šalis ėmėsi siekdama pritraukti lėšų, nes tarptautinė skolos rinka Venesuelai jau kelerius metus yra neprieinama, o į naftą orientuota ekonomika griūna. Tačiau net fondai, kurių specializacija yra susijusi su probleminėmis obligacijomis, nesiryžta pirkti Venesuelos obligacijų, nes nerimauja dėl galimų pažeidimų, susijusių su šiuo sandoriu, ir dėl opozicijos teisininkų reiškiamų abejonių dėl jo teisėtumo.
Volstrite Venesuelos įsipareigojimų neįvykdymas iš esmės laikomas tik laiko klausimu. Tačiau šalis gali pasiūlyti savo vyriausybės obligacijas investuotojams, kurie yra pasirengę prisiimti riziką mainais už galimybę gauti didelį pelną.
Pavyzdžiui, JAV banko „Goldman Sachs“ turto valdymo padalinys gegužės pabaigoje įsigijo Venesuelos centrinio banko balanse buvusias „Petroleos de Venezuela“ obligacijas, kurių nominalioji vertė sudaro maždaug 2,8 mlrd. JAV dolerių.
„Goldman Sachs“ už šias Venesuelos naftos įmonės obligacijas sumokėjo iš viso apie 865 mln. JAV dolerių, arba po 31 centą už kiekvieną 1 JAV dolerį obligacijų nominaliosios vertės. Obligacijas, kurios bus išperkamos 2022 metais, „Petroleos de Venezuela“ išleido 2014 metais.
Šis sandoris sukėlė Venesuelos prezidento Nicholaso Maduro priešininkų pasipiktinimą. Jie pareiškė, kad „Goldman Sachs“ padeda finansuoti autoritarinę prezidento administraciją.
„Tai panašu į sandorį, po kurio žmonės pasitraukia iš verslo. Štai dėl ko turi nerimauti investuotojai. Arba jie (Venesuelos valdžia) yra ištikti nevilties, arba tiesiog pildo savo piniginę, neplanuodami nieko mokėti“, – pareiškė finansų maklerio įmonės „ Caracas Capital Markets“ partneris Russellas Dallenas.
Kinijos „Haitong Securities“ padalinys „Haitong Securities USA“ jau kelias savaites bando parduoti minėtas 5 mlrd. JAV dolerių vertės obligacijas JAV rizikos draudimo fondų valdytojams, perkantiems besivystančių rinkų skolos vertybinius popierius.
Politinę krizę Venesueloje dar apsunkina sudėtinga ekonominė padėtis. Šalyje vis sutrinka energijos tiekimas ir trūksta būtiniausių prekių. Be to, šalį alina hiperinfliacija, kuri, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) prognozėmis, šiemet sieks 720 proc., o 2018 metais gali padidėti iki 1660 procentų. Nuo 2013 metų Venesuelos bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažėjo 27 procentais.
