Dabar populiaru
Publikuota: 2020 spalio 28d. 05:57

Verslas minimalios algos skirstymą pagal amžių sutinka aplodismentais, jaunimui tai – diskriminacija

Šiltas vakaras Vilniuje 15min tema
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Šiltas vakaras Vilniuje

Trišalėje taryboje verslo atstovų pasiūlyta idėja diferencijuoti minimalią mėnesinę algą (MMA) sukėlė dvejopą reakciją. Vieni verslininkai tikina, kad jaunimas ateina nepasiruošęs darbo rinkai, tačiau kiti priešinasi ir vadina tai diskriminacija. Idėja ypač daug nerimo sukėlė moksleivių ir studentų atstovams.

Į Trišalės tarybos posėdį Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis įtraukė klausimą, kuriuo siekiama pradėti diskusiją dėl minimalios mėnesinės algos dydžio diferencijavimo pagal amžių.

Verslo atstovai tikina, kad taip jaunimui bus padedama lengviau įsitraukti į darbo rinką. Tačiau profesinės sąjungos stojasi piestu prieš tokį pasiūlymą ir teigia, kad tai – diskriminacija pagal amžių.

PLAČIAU SKAITYTI: Verslas siūlo minimalų atlygį skirstyti pagal amžių, profsąjunga tai vadina nesąmone

Jaunimas nepasiruošęs darbo rinkai

Daugiau nei pusšimtį restoranų ir kavinių šalyje valdančios bendrovės „Amber Food“ vadovas Gediminas Balnis 15min sakė teigiamai vertinantis tokį pasiūlymą. Anot jo, į darbo rinką bandantis įsilieti jaunimas yra visiškai neparuoštas gyvenimui, nemoka net elementarių dalykų.

„Iš vienos pusės, jiems būtų paprasčiau susirasti darbą. Iš kitos pusės, darbdaviui atsipirktų investicijos į apmokymus. Nes jeigu yra pasirinkimas, darbdaviai stengiasi darbinti vyresnį darbuotoją“, – 15min komentavo jis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gediminas Balnis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gediminas Balnis

Jam antrino ir Jonavos rajone įsikūrusios bendrovės „Tokė LT“ vadovas Algis Šlapelis.

„Darbdaviui nebūtų tokios rizikos, o jeigu vėliau jis sugeba būti efektyvus, tada automatiškai darbdavys turės stengtis jį išlaikyti, nes jis jau bus konkurencingas. Sutinku, jauniems žmonėms tai būtų logiška, o darbdaviui būtų paprasčiau. Pavyzdžiui, jei darbui atlikti reikia 1,5 žmogaus, tokiu atveju jis galėtų priimti jau 2 žmones ir tada jie įgautų patirties“, – įsitikinęs jis.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Pinigai
Luko Balandžio / 15min nuotr./Pinigai

A.Šlapelio teigimu, nėra vieno ir tiesaus atsakymo, kodėl jaunam žmogui sunku rasti darbo. Anot jo, tam įtakos gali turėti ir buvusios patirtys.

„Būna įmonių, kur jauni žmonės paveda. Jeigu paveda vieną kartą, po to tas darbdavys pradeda žiūrėti atidžiau. Bent iš mūsų patirties, kaip tik ieškome žmonių ir žiūrime jaunus. Iš pradžių jiems mokame minimumą, kad neįsipareigotume, bet po to jie uždirba daugiau, nes matome, kad žmogus padaro kokybiškai darbą, rodo iniciatyvą“, – kalbėjo jis.

Jeigu būtų patvirtinta tokia tvarka, A.Šlapelis tikino, jog jį patį paskatintų samdyti daugiau jaunimo.

„Tai būtų lengvesnis apsisprendimas“, – 15min sakė jis.

Vadina pasiūlymą diskriminaciniu

O Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentas Lukas Kornelijus Vaičiakas MMA skirstymą pagal amžių įvardijo kaip diskriminacinį.

„Europoje ir Europos parlamente šiuo metu diskutuojama apie nemokamų praktikų atsisakymą, o mes Lietuvoje diskutuojame apie MMA diferencijavimą pagal amžių. Tai vertiname kaip [pasiūlymą], turintį diskriminacinio pobūdžio apraiškų. Dėl to LiJOT pasisako prieš šio klausimo svarstymą Trišalėje taryboje, o jeigu tai daroma, raginame pakviesti visas šiuo klausimu suinteresuotas puses. Tikrai jauni žmonės turi, ką pasakyti“, – 15min aiškino jis.

LiJOT nuotr./Lukas Kornelijus Vaičiakas
LiJOT nuotr./Lukas Kornelijus Vaičiakas

Jam antrino ir Lietuvos studentų sąjungos (LSS) vadovas Eigirdas Sarkanas, kuris Trišalės tarybos posėdyje šį siūlymą taip pat pavadino diskriminaciniu. LSS duomenimis, daugiau nei 50 proc. pirmos pakopos studentų yra dirbantys ir tyrimai rodo, kad Lietuvoje studentai darbui vidutiniškai skiria 33 valandas per savaitę, o Europos Sąjungos vidurkis – 28 valandos.

„Per mėnesį Lietuvoje studentai gauna apie 500 eurų, įskaitant ir tėvų paramą. Išlaidos irgi panašios. Tie patys studentai sutinka, kad darbas kenkia jų studijų rezultatams, bet jie priversti dirbti. Jeigu pereitume prie MMA diferencijavimo, sudarysime tokias sąlygas, jog studentai norėdami gauti tas pačias pajamas, turės dirbti ne vidutiniškai 33 valandas per savaitę, o 35-40“, – kalbėjo jis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Eigirdas Sarkanas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Eigirdas Sarkanas

Be to, E.Sarkano teigimu, Danijoje yra aiški valstybės politika, kad jeigu studentas dirba iki 20 valandų per savaitę, jis gali gauti valstybinę paramą, kuri siekia 700 eurų. Tačiau, jeigu dirba daugiau – paramos netenka. Olandijoje, anot jo, taip pat veikia paramos sistema.

„Galima diskutuoti apie tam tikrą diferencijavimą, tačiau tokiu atveju turime diskutuoti apie kompleksinę struktūrą, kompleksinius pokyčius. Dabar susidaro toks įspūdis, jog darbdaviai nesugebėjo įtikinti Vyriausybės ir profesinių sąjungų, jog minimalus atlyginimas neturėtų kilti, dabar bandoma apeiti šią situaciją ir mažinti minimalų atlyginimą jauniems žmonėms, ir tiems, kurie yra labiausiai pažeidžiami“, – įsitikinęs jis.

Šiam pasisakymui replikavo Trišalės tarybos pirmininkė, asociacijos „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.

„Labai tikiuosi, kad baigęs mokslus būsi darbdaviu ir galėsi tuomet pažiūrėti, kas tau labiau prie širdies įdarbinti. Manau, kad pas mus apskritai iškreipta situacija. Labai dažnai jaunas žmogus nori dirbti trumpiau, tačiau darbdaviui jo neapsimoka priimti, nes jis turi mokėti pilną „Sodrai“. Reguliavimas, kuris kenkia jaunų žmonių įdarbinimui“, – sakė ji.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Rūta Skyrienė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Rūta Skyrienė

Stojo į jaunimo pusę

Į jaunimo pusę stojo ir koncernas SBA, kurio personalo vadovės Auksės Žukauskienės nuomone, siūlymas minimalią mėnesio algą diferencijuoti pagal amžių būtų nekorektiškas ir diskriminacinis.

„MMA šalyje ir taip yra tokio dydžio, kad ją uždirbantys žmonės vargiai patenkina būtiniausius savo poreikius. Negalima daryti prielaidos, kad vyresnis žmogus turi daugiau patirties už jauną ir vien dėl amžiaus jam turi būti mokamas didesnis minimumas“, – tikino ji.

A.Žukauskienė atkreipė dėmesį, kad pagal šalyje galiojančius įstatymus MMA gali būti mokama tik už nekvalifikuotą darbą. Be to, jos nuomone, jaunam žmogui mokant mažesnį atlyginimą atimama jo motyvacija darbą atlikti gerai.

„Pastaraisiais mėnesiais didėjant jaunimo nedarbui mažesnis MMA tikrai nepaskatintų daugiau įdarbinti jaunų žmonių, nes jie nebūtų suinteresuoti ieškoti prastai apmokamo darbo ar net paskatintų juos išvykti iš Lietuvos“, – kalbėjo ji.

SBA nuotr./„Šilutės baldai“
SBA nuotr./„Šilutės baldai“

O Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas šį siūlymą diferencijuoti minimalią algą pagal amžių vadina absurdišku.

Pasak G.Palucko, minimali alga Lietuvoje (450 eurų „į rankas“) yra tokia, iš kurios ir taip neįmanoma pragyventi, taigi daliai žmonių dar ją mažinti būtų nepateisinama.

„Siūlymas yra absurdiškas. Štai skamba argumentas, esą „taip yra užsienyje“. Tačiau išvystytose ekonomikose minimali alga leidžia pragyventi, yra dvigubai didesnė nei Lietuvoje. O pas mus niekas iš minimalios algos nepragyvena. Todėl žmonės emigruoja arba ieško išeičių dirbdami per du ar tris darbus“, – sakė jis.

LVK: jaunimo nedarbas – didžiulė problema

LVK prezidentas Andrius Romanovskis Trišalėje taryboje kreipėsi į profesines sąjungas pabrėždamas, kad nenori šio klausimo stumti buldozeriu.

„Nekalbame apie dviračio išradimą, o apie Vakarų šalių, Danijos, Olandijos, Jungtinės Karalystės ir Airijos patirtį, kur yra aiškiai diferencijuojamas pagal amžių. O problema tokia, kad jaunimo nedarbas yra milžiniškas ir čia visų šalių problema“, – sakė jis.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Andrius Romanovskis
Luko Balandžio / 15min nuotr./Andrius Romanovskis

A.Romanovskio teigimu, olandai pastebėjo, jog praėjus laikotarpiui, kuomet taikomas mažesnė MMA, jaunimo nedarbas ir vėl kyla.

„Dėl lengvatų darbdaviai linkę jaunimą integruoti. Mūsų siūlymas diskutuoti“, – tikino jis.

Taip pat jis pabrėžė, kad kalbama apie asmenis nuo 15-16 iki 21-23 metų.

„Visi kalba apie jaunimo nedarbą, įskaitant jaunimo organizacijas, nieko nedaro, gal susirenka europinius grantus, bet kaip nedarbas yra milžiniškas, taip milžiniškas“, – tikino jis.

Ministerija: tai – diskriminacija

Šiam pasiūlymui nepritarė ir Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė. Pirmiausiai, anot jos, tam, kad būtų priimtas MMA diferencijavimas, reikėtų keisti Darbo kodeksą ir šiuo metu tokiam siūlymui nėra teisinio pagrindo.

„Mūsų galva tai būtų diskriminacija ir plius, dar nėra įvertintos paminėtos valstybės. Tose valstybėse, kur yra didelis MMA, virš tūkstančio, ten yra diferencijuojama. Juolab, Lietuvoje yra visai kitas dalykas. Pirmiausiai nebent reikėtų susitarti dėl tūkstančio eurų, tada galima būtų kalbėti apie tai, kad mažiname ar dar kažką“, – Trišalės tarybos posėdyje kalbėjo ji.

SADM nuotr./Eglė Radišauskienė
SADM nuotr./Eglė Radišauskienė

E.Radišauskienės teigimu, realus jaunimo nedarbas nėra jau toks didelis, nes dalis studentų į Užimtumo tarnybą užsiregistravo dėl išmokų. Taip pat dėl Konstitucinio teismo sprendimo, kuriuo pripažinta, kad studentai gali gauti nedarbo draudimo išmoką.

„Nereikėtų sakyti, kad drastiškai kyla jaunimo nedarbas. Jaunimas, beje, kuris mokosi arba kuris yra nekvalifikuotas, dirba paslaugų sektoriuje. Ten tikrai mokama minimali mėnesinė alga ir būtent ten trūksta darbuotojų. Tikrai nemanome, kad diferenciacija amžiaus pagrindu yra tinkama. Juolab, atsiranda grėsmė, ar sukakus tam tikram amžiui, jis nebus tiesiog atleistas?“, – sakė ji.

Minimalią algą ir mažiau Lietuvoje šiuo metu gauna apie 130 tūkst. žmonių.

Remiantis Darbo kodeksu, minimali mėnesio alga darbuotojui gali būti mokama tik už nekvalifikuotą darbą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Video

01:30
01:20
03:13

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką