Šiuo metu Lietuvoje veikia 6 verslo inkubatoriai ir 41 verslo informacijos centras. Ūkio ministerija kai kurioms savivaldybėms yra pasiūliusi pačioms ieškoti lėšų šioms įstaigoms išlaikyti, nes ji numačiusi nutraukti 3 verslo centrų ir 2 verslo inkubatorių, tarp jų – ir aštuonerius metus veikiančio Kazlų Rūdoje, finansavimą.
Savivaldybei – prabanga
Kaip LŽ prisipažino Kazlų Rūdos verslo inkubatoriaus direktorė Judita Simonavičienė, jei ministerija nebefinansuos jų veiklos, inkubatorių teks uždaryti. Mat savivaldybė maža ir jos padėtis sunki. To neneigė ir Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos direktorius Valdas Kazlas. Anot jo, galutinį sprendimą turi priimti savivaldybės taryba. Į artimiausią posėdį ji rinksis kovo pabaigoje.
„Manyčiau, savivaldybei išlaikyti verslo inkubatorių būtų pernelyg didelė prabanga, nors jo nauda tiek verslui, tiek ir konkretiems verslininkams neabejoju. Tačiau savivaldybė nepajėgi savo biudžete rasti 120 tūkst. litų. Nebent inkubatorių reikėtų transformuoti į turizmo ir verslo informacinį centrą“, – kalbėjo V.Kazlas.
Sėdi be atlyginimų
Šiuo metu Kazlų Rūdos verslo inkubatorius – tai 3 darbuotojai ir per 2 tūkst. kvadratinių metrų užimantys gamybos ir administracijos pastatai. Juose glaudžiasi 13 savo pirmuosius žingsnius žengiančių įmonių. Vienos jų apdirba gintarą, kitos verčiasi medienos dirbinių gamyba, trečios gamina saulės kolektorius.
Jei tai būtų tik verslo informacijos centras, galėtume jį uždaryti ir išsiskirstyti, bet dabar taip elgtis negalime, nes verslo inkubatoriuje yra 13 globojamų įmonių. Neaišku, koks likimas jas ištiktų. Svarstė J.Simonavičienė.
„Pas mus įsikuriančioms įmonėms sudarome palankias sąlygas pradėti veiklą – nuomojame ne tik gamybines ar administracines patalpas, bet ir gamybos įrangą, jei tik tokios, kokios joms reikia, turime“, – LŽ pasakojo Kazlų Rūdos verslo inkubatoriaus direktorė J.Simonavičienė. Anot jos, iki šiol iš ką tik pradėjusių veikti ir dar nesustiprėjusių įmonių buvo galima imti mažesnius patalpų nuomos mokesčius – pirmaisiais metais jie mažinami 75 proc., antraisiais – 50, o trečiaisiais – 25 procentais. Mat Ūkio ministerija skirdavo pinigų rėmimo tikslams.
Lėšomis, kurias inkubatorius gauna už patalpų nuomą ir įvairias kitas paslaugas, jis padengia savo veiklos sąnaudas. Ministerijos pinigai daugiausia būdavo skiriami atlyginimams, įvairiems seminarams ir mokymams rengti. Per metus tai sudarydavo apie 120 tūkst. litų. Tačiau nuo 2009-ųjų pradžios finansavimas nutrūko. Todėl šiuo metu inkubatorius gyvena iš to, ką surenka iš priglaustų įmonių. Lėšų pakanka tik susimokėti už ryšio ir kitas paslaugas – atlyginimams pinigų nėra.
„Jei tai būtų tik verslo informacijos centras, galėtume jį uždaryti ir išsiskirstyti, bet dabar taip elgtis negalime, nes verslo inkubatoriuje yra 13 globojamų įmonių. Neaišku, koks likimas jas ištiktų“, – svarstė J.Simonavičienė.
Verslo inkubatoriaus vadovė teigė abejojanti, ar jį panaikinus išliks kokia nors parama smulkiajam verslui, išskyrus kreditus. Pasak pašnekovės, dabar, kai nuolat keičiami mokesčių įstatymai, daromi pakeitimai darbo teisės srityje, verslininkams sunku susivokti tuose labirintuose. „Jie klausia mūsų, todėl rengiame mokymus, seminarus. Dažnai – net nemokamai, į juos gali ateiti bet kuris besidomintis verslininkas, – aiškino J.Simonavičienė. – Tuo metu konsultacinių bendrovių seminarai dažniausiai vyksta tik didžiuosiuose miestuose. Kainuoja ne tik į juos nuvažiuoti, dar ir už dalyvavimą reikia susimokėti. O tai gali sau leisti toli gražu ne visi.“
