Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2013 07 09 /13:49

Vilniaus meras Artūras Zuokas: 2014 metais sostinės biudžetas turėtų būti didesnis bent 70 mln. Lt

Antradienio rytą su premjeru Algirdu Butkevičiumi susitikęs Vilniaus meras Artūras Zuokas teigė išgirdęs gerų naujienų – kitąmet gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis, tenkanti Vilniui, turėtų didėti 8 proc., vadinasi, miesto biudžete bus bent 70 mln. Lt daugiau.
Algirdas Butkevičius ir Artūras Zuokas
Algirdas Butkevičius ir Artūras Zuokas / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

„Premjeras A.Butkevičius patvirtino, kad kitų metų biudžete planuojama Vilniaus miesto savivaldybei padidinti 8 proc. GPM dalį, kurią sumoka vilniečiai. GPM bus padidintas nuo 42 iki 50 proc., o tai reiškia – Vilniaus biudžetas padidės ne mažiau kaip 70 mln. Lt“, – po susitikimo 15min.lt sakė A.Zuokas.

Šie pinigai galės būti naudojami tik Vilniaus miesto finansiniams įsipareigojimams administruoti. „Premjeras taiso tas klaidas, kurias padarė praeita Vyriausybė, vadovaujama Andriaus Kubiliaus, kuri ne tik sukėlė finansines problemas Vilniaus miestui, bet ir kartu politiškai diskriminavo vilniečius. Šis sprendimas, manyčiau, padės nuo kitų metų pradėti balansuoti Vilniaus miesto finansinę situaciją ir mažinti savivaldybės įsiskolinimus“, – kalbėjo meras.

Anot A.Zuoko, kartu su Finansų ministerija ketinama kalbėtis ir dėl šių metų Vilniaus finansinės situacijos, nes „vilniečiams trūksta darželių, vilniečiams trūksta daugelio paslaugų, kurias Vilniaus miesto savivaldybė turėtų teikti ar kurių net reikalauja Seimas savo įstatymais“.

Papildomi pinigai bus skirti miesto skoloms sumažinti, o investiciniai projektai bus finansuojami iš europinių lėšų, privatizavimo fondo ir panašių šaltinių. Tačiau šiuo metu dalis privatizavimo metu gautų lėšų skiriama skoloms grąžinti, tad ši dalis turėtų mažėti.

2015 metais GPM dalis gali būti didinama Vilniaus miestui dar 5 proc., 2016 metais – dar 5 proc. iki 60 proc. „Per trejus metus pasiektume 60 proc. GPM atskaitymo dydį, kuris yra ir teisingas vilniečiams, ir kartu tai subalansuotų Vilniaus miesto biudžetą – pajamas ir išlaidas bei sumažintų skolas“, – teigė meras.

Vyriausybės išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad sprendimas padidinti GPM dalį Vilniaus miestui bus svarstomas planuojant 2014 metų biudžetą. „Vilniuje sukuriama daugiau nei trečdalis viso Lietuvos valstybės bendrojo vidaus produkto. Sostinės ekonominė padėtis neabejotinai turi įtakos visos šalies ekonomikos gerovei“, – sakė premjeras A.Butkevičius.

Lyginant su kitais Lietuvos miestais ir kaimyninių valstybių sostinėmis pagal valstybės biudžeto skiriamų lėšų dalį, vienam vilniečiui tenka 1865 litai, kauniečiui – 2047, Rygos gyventojui – 3029, Talino – 3200, Varšuvos – 7000 litų. 

Vilniaus savivaldybės tvirtinimu, sostinės įsiskolinimai nuo 2007 m. iki 2013 m. išaugo keturis kartus ir dabar siekia 1,139 mln. Lt.

Suskaičiuota, kad 2013 m. vilniečių indėlis į valstybės iždą buvo 25 kartus didesnis nei Kauno ir 22 kartus didesnis nei Klaipėdos gyventojų.

Tiesioginio valdymo kol kas nebus

„Vilniaus savivaldybės finansinė padėtis yra labai bloga, finansiniai įsipareigojimai viršija planuojamus biudžeto pajėgumus, o paskolos sudaro 118 proc., tai rodo, kad praktiškai Vilniaus miesto savivaldybė yra nemoki. Tad yra numatytos kelios finansinės priemonės, kad išvengtume bankroto Vilniaus mieste“, – spaudos konferencijoje, skirtoje besibaigiančiam politikos sezonui, sakė A.Butkevičius.

Pirmoji priemonė – trumpalaikė paskola iš Finansų ministerijos, kuri bus skirta tik darbo užmokesčio įsiskolinimams ir finansiniams įsipareigojimams dengti, vadinasi, tos lėšos negali būti nukreiptos ateities projektų finansavimui. Jiems esą gali būti skiriamos planinės įplaukos.

„Kitas labai svarbus žingsnis – gyventojų pajamų mokesčio dalies, skiriamos Vilniaus miesto biudžetui, padidinimas iki 50 proc. Tai tikrai neturėtų sukelti problemų mūsų šalies kitų metų finansiniam stabilumui, nes aš manau, kad ankstesnės Vyriausybės buvo priimti jokia ekonomine logika nepamatuoti politiniai sprendimai, kurie iš dalies ir prisidėjo prie šitos blogos Vilniaus miesto finansinės padėties“, – teigė premjeras.

Anot A.Butkevičiaus, bus griežtai stebima, ar Vilniaus savivaldybė laikysis įsipareigojimų papildomai gautas lėšas skirti tik darbo užmokesčiui ir finansiniams įsipareigojimams dengti. „Šitas klausimas nukeltas į ateitį, jeigu nevykdys susitarimo, apie kurį kalbėjau“, – paklaustas, ar nereikia pagalvoti apie tiesioginį valdymą, jeigu Vilniui jau gresia bankrotas, sakė premjeras.

Taip pat A.Butkevičiaus teigimu, tikimasi susitarti su komerciniais bankais, kad jie skolintų Vilniaus savivaldybei ilgam laikui su mažesnėmis palūkanomis stengiantis refinansuoti paskolas, kurias miestas yra gavęs su didelėmis palūkanomis.

Konservatoriai Vilniui daugiau pinigų duoti nenori

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija tokiu premjero žingsniu nusistebėjo ir pareiškė jo nepalaikanti.

„Keista, kad ministras pirmininkas taip lengvai pasidavė Vilniaus miesto mero demagogijai apie tariamą buvusios Vyriausybės finansinę skriaudą. Nereikia pamiršti, kad GPM nepatenka iš karto į kurios nors savivaldybės biudžetą, bet yra surenkamas centralizuotai ir padalijamas savivaldybėms pagal atitinkamas proporcijas. Premjero Artūrui Zuokui pažadėta 70 mln. Lt suma neatsirastų iš niekur, bet būtų paimta iš kitų Lietuvos savivaldybių: Vilniaus miesto savivaldybei tenkančio GPM dalį padidinus, kitoms biudžetai tiek pat sumažėtų“, – sakė frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas J.Razma.

Parlamentaras pabrėžė, kad GPM procentas, tenkantis Vilniui, konservatorių Vyriausybės nebuvo mažintas. Jis paliktas toks pats, kokį prieš tai nustatė socialdemokratų Vyriausybė. TS-LKD išplatintame pranešime taip pat tvirtinama, kad prasidėjus krizei daugelis savivaldybių pajuto skaudžias jos pasekmes ir ėmėsi ryžtingai tvarkytis. Vilniaus meras tuo metu planavo grandiozinius utopinius projektus kaip, pavyzdžiui, Vilniaus oro linijos, savivaldybės taksi, tramvajus ar oranžiniai dviračiai. Tiesa, jie pamiršo, kad 2009 metais Vilnių valdė būtent konservatorių meras Vilius Navickas, o A.Zuokas net nebuvo tarybos narys.

J.Razmos nuomone, dėl didžiulių Vilniaus skolų bandydamas suversti kaltę ankstesniam Vyriausybės vadovui, Vilniaus miesto meras stengiasi pridengti savo neūkiškumo ir nesugebėjimo tvarkytis spragas. Tačiau keista, kad tai pateisina Vyriausybės vadovas.

„Pažiūrėsim, kai pas Premjerą dėl sumažėsiančių pajamų perspektyvos išsirikiuos kitų savivaldybių atstovai, ar jam neteks ryte pasakius viena, vakare pakeisti nuomonę ir pasakyti kita, kaip dažnai nutinka“, – ironizavo J.Razma.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius