Bendras federalinio, žemių ir savivaldybių biudžetų perteklius sausio–birželio mėnesiais sudarė 48,1 mlrd. eurų ir buvo 18,3 mlrd. eurų didesnis negu tuo pačiu laikotarpiu pernai, pranešė federalinė statistikos tarnyba „Destatis“.
Pasiekti tokį perteklių, kuris sudarė 2,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), padėjo „palankūs užimtumo ir verslo pokyčiai, taip pat nuosaiki išlaidų politika“, paaiškino tarnyba.
Tačiau „Destatis“ įspėjo, jog rekordinis pirmojo pusmečio rodiklis nereiškia, kad panašus perteklius bus pasiektas per visus 2018 metus.
Ir žinia apie valdžios sektoriaus biudžeto perteklių vargu ar bus palankiai įvertinta už Vokietijos sienų.
Berlynas iš savo Europos ir Amerikos partnerių bei organizacijų, kaip antai Tarptautinio valiutos fondo (TVF), nuolat sulaukia kritikos dėl nepakankamų investicijų tokiose srityse kaip infrastruktūra ar kariuomenė.
„Destatis“ taip pat patvirtino, kad Vokietijos BVP, pakoreguotas dėl infliacijos, sezoniškumo ir kalendorinių veiksnių, antrąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, paūgėjo 0,5 procento.
Ekonomikos augimą balandžio–birželio mėnesiais visų pirma paskatino padidėjusios namų ūkių ir valstybės vartojimo išlaidos, taip pat didesnės investicijos į įrangą ir statybą.
Tuo metu importas augo sparčiau negu eksportas.
„Nepaisant dažnai girdimos tarptautinės kritikos, ekonomika jau rodo labai subalansuoto augimo modelį“, – pareiškė „ING Diba“ banko ekonomistas Carstenas Brzeskis.
Tarp Europos Sąjungos (ES) ir JAV prezidento Donaldo Trumpo tvyranti įtampa dėl jo prekybos politikos „Pirmiausia Amerika“ kelia grėsmę, tačiau „ekonomikoje kol kas nepaliko didesnių žymių“, pridūrė jis.
„Žinoma, artimiausiais mėnesiais tai gali pasikeisti“, jeigu su Vašingtonu pasiektos trapios prekybos paliaubos žlugs, įspėjo ekonomistas.
