Paklausta nacionalinės naujienų agentūros DPA, ar tęsiantis skolų krizei bei recesijai pietinėse Europos Sąjungos (ES) šalyse, kuri nors iš jų bus priversta atsisakyti euro, A.Merkel atsakė: „Ne, neįžvelgiu, kad taip nutiktų.“
Ji taip pat dar kartą paragino laikytis griežtesnės fiskalinės drausmės, vykdyti struktūrines reformas ir didinti konkurencingumą: „Visi mes turime kartu tapti geresni – tam mums reikalinga Europos vienybė.“
A.Merkel, kurios laukia rugsėjo 22 dieną Europos didžiausioje ekonomikoje vyksiantys federalinės valdžios rinkimai, jau seniai pasisako už fiskalinę drausmę, dėl kurios teko imtis skausmingų taupymo priemonių smarkiai įsiskolinusiose šalyse, tokiose kaip Graikija ir Ispanija.
Tačiau pastaruoju metu kanclerė sutelkė dėmesį į būtinybę padėti krizės aukoms – beveik 6 mln. darbo neturinčių iki 25 metų amžiaus jaunuolių, ne kartą sakydama, kad „Vokietijai seksis tik tuomet, jeigu seksis Europai“.
Paklausta, ar ji ne per vėlai perkėlė akcentus ir ar yra anksčiau padariusi klaidų, A.Merkel gynė savo pirminį susitelkimą į būtinybę sutvarkyti viešuosius finansus.
„Graikija, Portugalija ir kitos šalys buvo atsidūrusios padėtyje, kai jos nebegalėjo pritraukti lėšų dė savo didelių skolų, – aiškino ji. – Kadangi tai kėlė pavojų visai euro (zonai), sutikome padėti toms šalims su sąlyga, kad jos sumažins savo deficitus.“
„Šiaip ar taip, būtent (biudžeto deficitai) sukėlė krizę, – pridūrė A.Merkel. – Kai tik krizės paveiktos šalys grįš į tvirtų finansų kelią, taip pat reikės didinti konkurencingumą ir skatinti naują – dabar jau tvarų – augimą bei darbo vietų kūrimą.“
