Pagal Ministro pirmininko tarnybos parengtas Darbo kodekso pataisas, išeitinė kompensacija darbuotojui nebūtų mokama, jei likviduojant darbdavį sudaromas raštiškas darbdavių susitarimas dėl darbuotojo perkėlimo į kitą darbovietę.
Toks perkėlimas galimas tik pačiam darbuotojui pritarus.
Vyriausybės pasitarimui teikiamomis Darbo kodekso pataisomis taip pat numatoma įtvirtinti, kad tais atvejais, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės arba likviduojant darbdavį ir jo prievolių niekam neperleidžiant, iš valstybės ar savivaldybių įstaigų atleidžiamam darbuotojui išeitinė išmoka būtų pradedama mokėti praėjus mėnesiui nuo darbuotojo atleidimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis.
Išeitinės išmokos mokėjimas būtų nutraukiamas, jei asmuo būtų priimamas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje.
Šios Darbo kodekso pataisos parengtos po Valstybės kontrolės (VK) išvadų, kad likviduojant apskričių administracijas dalis darbuotojų gavo ir išeitines kompensacijas, ir darbą. VK nustatė, kad pernai likviduojant apskričių administracijas, daliai valstybės tarnautojų išmokėtos išeitinės kompensacijos, nors jie buvo priimti dirbti Nacionalinėje žemės tarnyboje.
Koordinacinė apskričių viršininkų administracijų likvidavimo komisija neįvertino galimybės kartu su perduodamomis apskričių funkcijomis perkelti ne tik dalį administracijų valstybės tarnautojų, bet ir pagal darbo sutartis dirbusių asmenų, pareiškė valstybės auditoriai.
Su pastaraisiais darbuotojais nutraukus darbo sutartis, dalis jų buvo priimti į Nacionalinę žemės tarnybą, prieš tai jiems išmokėjus daugiau kaip 1,19 mln. litų išeitinių išmokų, nuo jų apskaičiuota 371,5 tūkst. litų socialinio draudimo įmokų.
