Kaip pranešė Finansų ministerija, kitų metų Nacionalinio biudžeto pajamos (be ES ir kitos paramos lėšų – 7 mlrd. 546 mln. litų) sudarys beveik 21 mlrd. 295 mln. litų. Tai 222,1 mln. litųdaugiau nei planuota į Nacionalinį biudžetą surinkti šiais metais. Kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis Nacionalinio biudžeto pajamos sudarys 28 mlrd. 842 mln. litų, praneša Finansų ministerija.
Valstybės biudžeto pajamos be ES paramos lėšų 2013 metais sudarys apie 18 mlrd. 150 mln. litų, o su ES finansinės paramos lėšomis – 25 mlrd. 696 mln. litų.
Planuojamos 2013 metų nacionalinio biudžeto išlaidos be ES paramos lėšų sudarys 21 mlrd. 993 mln. litų, t.y. beveik 312 mln. litų daugiau nei 2012 metais. Planuojami kitų metų nacionalinio biudžeto asignavimai įskaičiavus ES paramos lėšas – 29 mlrd. 539 mln. litų.
Valstybės biudžeto išlaidos be ES paramos lėšų sudarys apie 18 mlrd. 847 mln. litų, o įskaičiuojant ES paramos lėšas – 26 mlrd. 394mln. litų.
Planuojamos nacionalinio biudžeto išlaidos kitais metais didės dėl skolos aptarnavimo (palūkanų mokėjimo), pasirengimo pirmininkauti ES Tarybai ir įmokų į ES biudžetą.
2013 metų valstybės biudžeto deficitas sudarys apie 697 mln. litų arba 0,6 proc. BVP (grynųjų pinigų principu), o planuojamas visų viešųjų finansų deficitas sudarys apie 2,5 proc. BVP.
Valstybės investicijų programai – 4 mlrd. 750 mln. Lt
Kitąmet Valstybės investicijų programai numatoma skirti beveik 4 mlrd. 750 mln. litų valstybės lėšų. Iš jų - 4 mlrd. 497 mln. litų valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos bei kitos tarptautinės paramos (toliau – Europos Sąjungos paramos) lėšos, o taip pat 253 mln. litų valstybės garantuojamų paskolų.
2013 metais Valstybės investicijų programai numatoma 440 mln. litų arba 10,2 proc. lėšų daugiau nei buvo numatyta 2012 metais. Finansavimas didėja dėl planuojamų didesnių bendrų Europos Sąjungos paramos bei Kelių priežiūros ir plėtros programos investicijų, o taip pat ir valstybės garantuojamų paskolų vykdomiems investicijų projektams.
Kaip ir pernai, didžiąją investicijoms numatomų lėšų dalį sudaro Europos Sąjungos paramos ir bendrojo finansavimo lėšos – 3 mlrd. 593 mln. litų. Iš jų 3 mlrd. 195 mln. litų – Europos Sąjungos paramos lėšos. Jos naudojamos įgyvendinant projektus aplinkos apsaugos, transporto, švietimo, sveikatos ir kitose srityse.
Didžiausias valstybės investicijų augimas numatomas transporto ir ryšių, žemės ūkio, socialinės apsaugos, švietimo srityse.
2013 metais numatomi mokesčių pakeitimai
Pasak Finansų ministerijos, kitąmet numatomi pokyčiai mokesčių srityje susiję su įsipareigojimais Europos Sąjungai, dėl kurių keisis dyzelino ir tabako gaminių akcizai, ir Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatomis.
PVM lengvatos
Seimo sprendimu nuo kitų metų įsigalios lengvatinis 9 proc. PVM tarifas keleivių ir bagažo vežimo reguliariaisiais maršrutais paslaugoms, laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams bei 5 proc. tarifas neįgaliųjų techninės pagalbos priemonėms ir jų remontui. Taip pat nuolat galioja 9 proc. tarifas knygoms ir neperiodiniams leidiniams.
Vyriausybė siūlo dar vieneriems metams pratęsti lengvatinio 9 proc. PVM tarifo taikymą centralizuotam šildymui ir karštam vandeniui bei lengvatinį 5 proc. PVM tarifo taikymą kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių tiekimui.
Numatoma, jog dėl visų PVM lengvatų valstybės biudžetas gaus 472 mln. litų mažiau pajamų, tačiau nepratęsus PVM lengvatos vaistams maždaug 191 mln. litų didėtų Privalomojo sveikatos draudimo fondo išlaidos kompensuojamiems vaistams. Dėl šios priežasties bendras neigiamas poveikis viešiesiems finansams mažesnis – apie 281 mln. litų.
Akcizai
Šiais metais baigiasi dyzelino akcizo pereinamasis laikotarpis, kuris truko nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą. Dėl šios priežasties nuo kitų metų sausio numatoma padidinti akcizo tarifą dyzelinui nuo 1 043 Lt iki ES reikalaujamo minimumo – 1 140 Lt už 1 000 litrų.
Nors Lietuva ir didina akcizą dyzelinui, jis ir toliau tradiciškai liks vienas mažiausių Europos Sąjungoje.
Finansų ministerijos skaičiavimais, dėl didinamo akcizo vidutinė dyzelino litro kaina degalinėse galėtų padidėti apie 12 centų (įskaitant poveikį PVM). Tačiau konkretūs kainų pokyčiai priklausys nuo naftos ir jos produktų kainų tendencijų pasaulinėje rinkoje, naftos perdirbėjų bei pardavėjų kainodaros ir kitų veiksnių.
Nors pastaraisiais metais Lietuva taikė patį mažiausią akcizą Europos Sąjungoje, dyzelino kainos be mokesčių Lietuvoje nuolat būdavo didesnės nei kaimyninėse šalyse. Ypač ryškus kontrastas su Estija, kur dyzelino akcizas didesnis nei Lietuvoje, o kainos degalinėse skirdavosi nežymiai. Tuo tarpu dyzelino kaina be mokesčių Estijoje nuolat būdavo mažesnė keliolika ar net keliasdešimt centų už litrą.
Finansų ministerija taip pat analizavo padėtį Lietuvos didmeninėje bei kaimyninių Europos Sąjungos šalių mažmeninėse rinkose, į kurias degalus tiekia „Orlen Lietuva“. Tendencijos liudijo, kad kaimyninių šalių mažmeninės rinkos žymiai operatyviau reagavo į pokyčius, įskaitant ir laikotarpius, kai „Orlen Lietuva“ mažino degalų kainas.
Planuojama, jog dėl padidinto akcizo dyzelinui valstybės biudžetas 2013 metais gautų apie 94 mln. litų papildomų pajamų.
Pagal ES reikalavimus akcizo tarifas Lietuvoje nuo 2018 m. visoms cigaretėms turės būti ne mažesnis nei 311 litų (dabar 232 litų) už 1000 cigarečių. Tam, kad būtų išvengta staigaus akcizo šuolio, akcizas didinamas palaipsniui – pirmasis etapas vyko 2012 metais, kai minimalus akcizų tarifas Lietuvoje nuo kovo visoms cigaretėms keitėsi nuo 221 iki 232 litų už 1000 cigarečių, specifinis elementas didėjo nuo 132 Lt iki 140 Lt už 1000 cigarečių.
Planuojama, kad nuo kitų metų kovo įsigalios 244 litų už 1000 cigarečių minimalus akcizų tarifas, o specifinis elementas bus 148 Lt už 1000 cigarečių. Dėl šios priežasties cigarečių pakelis vidutiniškai galėtų pabrangti apie 30 centų, tačiau konkrečių kainų pokyčiai priklausys nuo gamintojų ir didmenininkų kainodaros sprendimų.
Planuojama, jog dėl padidintų akcizų tabako gaminiams valstybės biudžetas 2013 metais gautų apie 19 mln. litų papildomų pajamų.
Papildyta 15.38 val. Vyriausybė pritarė 2013 metų valstybės biudžetui
Likus dienai iki privalomo pateikimo Seimui, Vyriausybė posėdyje antradienį pritarė kitų metų valstybės biudžeto projektui. Trečiadienį projektas turi būti pateiktas Seimui.
Tačiau naujasis Seimas neabejotinai koreguos projektus. Pavyzdžiui, socialdemokratų partijos vadovas ir galimas pretendentas į naujos Vyriausybės vadovus Algirdas Butkevičius žada „racionaliai“ planuoti valstybės išlaidas. Jis pirmiausia siūlytų peržiūrėti kitų metų biudžeto projektą, atsisakyti naujų objektų statybos, kurie „tikrai nėra šiandien Lietuvai labai svarbūs ir reikalingi“, daugiau asignavimų skirti valstybės turto valdymo modernizavimui, tartis su Europos Komisija dėl didesnių asignavimų žemės ūkiui.
A.Butkevičius sako, jog staigių mokestinių permainų ir „naktinių“ mokesčių reformų neplanuoja.
Vyriausybės patvirtintame projekte numatoma, kad valstybės biudžeto pajamos kitąmet turėtų siekti beveik 26,394 mlrd. litų, asignavimai – 26,394 mlrd. litų, o biudžeto deficitas – 697,427 mln. litų. Planuojamos 2013 metų valstybės biudžeto pajamos yra 2,2 proc. (549,069 mln. litų), išlaidos – 2,5 proc. (638,487 mln. litų) didesnės nei planuotos šiemet, o deficitas – 14,7 proc. (89,418 mln. litų) didesnis.
Įprastai, ne Seimo rinkimų metais, dokumentus Vyriausybė svarsto apie dvi savaites, o Seimui jie turi būti pateikti vėliausiai spalio 17-ąją.
Prieš 2008 metų Seimo rinkimus tuometinė socialdemokratų Vyriausybė 2009 metų biudžeto projektą pradėjo svarstyti spalio 8-ąją. Tačiau viešai tuometinio projekto duomenys buvo atskleisti tik spalio 13-ąją, praėjus dienai po Seimo rinkimų.
Siekdama nedidinti mokesčių ir nemažinti viešojo sektoriaus išlaidų, dabartinė Vyriausybė planuoja, kad fiskalinis šalies deficitas 2013 metais sieks 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto. Šiemet jis turėtų būti ne didesnis kaip 3 proc. BVP.
