„Banke buvo mažiau turto, nei buvo deklaruojama apskaitoje. Įvertinus tikrąją turto vertę, paaiškėjo, kad banko kapitalas stipriai neigiamas. Tai reiškia, kad bankas artimiausi metu galėjo tapti nemokus. Kitas veiksnys, vakar paskatinęs priimti sprendimą, buvo tas, kad rinkoje ir žiniasklaidoje sklandė daug neigiamos informacijos. Iš banko pradėjo „bėgti“ indėliai. Kad dar labiau nepablogėtų banko situacija, buvo priimtas sprendimas laikinai apriboti jo veiklą“, – „Laisvajai bangai“ teigė V.Valvonis.
Pasak Lietuvos banko atstovo šio banko veikla buvo stebima jau kurį laiką, o pastaruosius metus su juo buvo ypač intensyviai dirbama. „Išryškėjo pagrindinės problemos, kurios buvo susijusios su pagrindiniu akcininku. Akcininko įmonėms ir su jo aplinkos žmonėmis siejamoms įmonėms bei fiziniams asmenims buvo suteikta labai daug paskolų, kurių vertė ir galimybės, kad paskolos bus grąžintos, buvo labai abejotinos. Su banko akcininku buvo daug kalbama, pabrėžiama, kad šias problemas reikia spręsti ir, kad paskolos turi būti grąžinamos. Nustačius, kad paskoloms grąžinti lėšų nepakanka, buvo prašoma įkeisti papildomą turtą. Tai vyko beveik metus. Bankas su akcininku pirma buvo pateikęs vieną planą, kurio neįvykdė. Tada buvo pasiūlytas kitas planas, kad akcininkas papildomai įkeis savo nuosavo turto. Šio plano akcininkas taip pat neįvykdė. Tada nebeliko nieko kito, kaip priimti vakarykštį sprendimą“, – „Laisvajai bangai“ komentavo V.Valvonis.
Bankas su akcininku pirma buvo pateikęs vieną planą, kurio neįvykdė. Tada buvo pasiūlytas kitas planas, kad akcininkas papildomai įkeis savo nuosavo turto. Šio plano akcininkas taip pat neįvykdė. Tada nebeliko nieko kito, kaip priimti vakarykštį sprendimą.
Priežiūros departamento vadovo teigimu, mintis apie Ūkio banko bankroto procedūrą nėra svarstoma. „Bankrotas yra paskutinis svarstomas variantas. Artimiausiu metu laikinasis administratorius turi pateikti savo išvadas, kaip šį banką pertvarkyti ir tikimasi, kad jis pasiūlys patį „neskausmingiausią“ banko pertvarkymo modelį. Šiaulių bankas yra pareiškęs savo susidomėjimą Ūkio banko turtu ir apdraustais indėliais. Jeigu administratorius pasiūlys, kad geriausia yra šį banką skaidyti į „gerąjį“ ir „blogąjį“ , tai į „gerąjį“ pateks visi apdrausti indėliai ir geras banko turtas, t.y. geros paskolos, pinigai, vertybiniai popieriai. Toks turtas sandorio pagalba būtų perduotas kitam bankui ir visi indėlininkai taptų kito banko klientais. Tuo metu, „blogasis“ bankas bankrutuotų“, – tolesnį Ūkio banko likimo scenarijų pasakojo V.Valvonis.
V.Valvovas pabrėžė, kad Ūkio banko indėlininkams neverta panikuoti ir, atsiradus galimybei, skubėti atsiimtų savo indėlių. „Ūkio banke esantiems indėliams ir toliau yra skaičiuojamos palūkanos. Jeigu vyks „gero“ – „blogo“ banko scenarijus, ir apdraustieji indėliai bus perduoti kitam bankui, tikrai nereikia pulti į kitą banką jų atsiiminėti. Jeigu bus nutraukiamas indėlis, bus prarastos palūkanos ir žmonės patirs nuostolius. „Snoro“ atvejis parodė, kad indėlių draudimo sistema puikiai veikia“, – sakė V.Valvonis. Taip pat Lietuvos banko priežiūros departamento direktorius teigė, jog nereikia jaudintis ir dėl palūkanų normų, nes, indėlius perkėlus į kitą banką, kol jų terminai nesibaigs, jos nepakis.
Apibendrindamas V.Valvonis teigė, kad galimybė, jog Ūkio bankas bus toks, koks buvo iki šiol labai menka. „Viskas dar priklausys nuo laikinojo administratoriaus išvadų. Vis gi tikimybė, kad Ūkio bankas toks, koks jis buvo iki šiol veiks ir toliau, yra labai maža. Savarankiškai jis, tikriausiai, jau nebegalės veikti, kadangi nuostoliai yra dideli. Nebent
atsirastų investuotojas, kuris padengtų banko nuostolius, tačiau tai yra mažai tikėtina“, – teigė V.Valvonis.
