Problemų iškilo dėl rangovo Prancūzijos ir Švedijos kompanijos „Alstom Power Sweden" nenoro laiku atsiskaityti su subrangovu – Lietuvos bendrove „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) statyba". Mūsų šalyje esančio „Alstom" padalinio bendrovės „Alstom Power Lietuva" direktorius Viktoras Karaliūnas sakė, kad jie neturi nieko bendra su Lietuvos elektrinės modernizavimo projektais, juose nedalyvavo. Jo įsitikinimu, ūkinį ginčą tarp rangovo ir subrangovo reikėtų spręsti tik teisme.
„Su švedais visą laiką buvo sunku dirbti. Parenkant subrangovus tarsi ir vadovavo toks Johnas Venskus. Bet kai reikėdavo priimti sprendimus, jis nusišalindavo ir būdavo nurodomas V.Karaliūnas. Kompanijos „Alstom Power Sweden" atstovų Švedijoje ne kartą klausėme, kas yra jų tikrasis atstovas Lietuvoje, bet atsakymų taip ir neišgirdome", – tikino „Kruonio HAE statyba" valdybos pirmininkas Pranciškus Jurgutis.
„Kruonio HAE statyba" atstovų žiniomis, kompanija „Alstom Power Sweden" gavusi pinigus už visus subrangovo atliktus darbus. Tačiau mokėti ji delsia sąmoningai. Nesumokėta net už kai kuriuos pernai sausį atliktus darbus, nors jie nėra ginčytini. Dalį darbų „Kruonio HAE statyba" atliko tiesiogiai prašant užsakovui – AB Lietuvos elektrinei. Tačiau „Alstom Power Sweden" jų nepripažįsta, nes ne jie užsakę.
„Su IAE uždarymo fondo pinigais vykdomi nešvarūs žaidimai. Jei darbai atlikti, priimti priežiūrą vykdžiusios kompanijos, „užaktuoti", už juos turi būti sumokėta", – mano „Kruonio HAE statyba" atstovai.
Valstybė negauna mokesčių
„Alstom Power Sweden" 2006 metais laimėjo 170 mln. eurų vertės AB Lietuvos elektrinės dūmų valymo nuo kietųjų dalelių (nusierinimo) įrenginio projektavimo ir statybos konkursą, kuriame ji buvo vienintelė dalyvė.
Subrangove dirbusi bendrovė „Kruonio HAE statyba" dėl prasto ir neatsakingo švedų darbo patyrė daug nuostolių.
Jos atstovai kreipėsi ir į Lietuvos valdžios institucijas, tikindami, kad Lietuvos įmonei padaryta milžiniška žala. Įmonė reikalauja, kad būtų sudaryta valstybinė komisija, kuri ištirtų susidariusią padėtį. Žalą patiria ir valstybės biudžetas, nes negaunami mokesčiai.
Pažadėjo, bet nemoka
UAB „Kruonio HAE statyba" atstovai tikina, jog šių metų kovą Švedijoje vyko susitikimas su „Alstom Power Sweden" atstovu Goran Nyman. Per jį pažadėta, kad pinigai už atliktus darbus Lietuvos elektrinėje bendrovei „Kruonio HAE statyba" bus pervesti. Po šio susitikimo G.Nyman išsiųstas padėkos laiškas.
Tačiau, P.Jurgučio teigimu, švedai duoto žodžio nesilaikė. Esą jie delsė atsiskaityti ir, kaip įtariama, vilkino laiką. Kaip redakcijai pasakojo UAB „Kruonio HAE statyba" atstovai, tai, jog žadėję sumokėti skolas „Alstom Power Sweden" vėliau persigalvojo, galima paaiškinti tuo, kad jie dalyvavo maždaug tuo metu vykusiame naujame AB Lietuvos elektrinės statybos konkurse. Kai paaiškėjo, kad konkurso nelaimėjo, pradėjo ieškoti būdų, kaip apjuodinti UAB „Kruonio HAE statyba" ir jos savininką.
Todėl 2009 metų balandį, kompanijos „Alstom Power Sweden" pareiškimu, UAB „Kruonio HAE statyba" patalpose buvo atliktos kratos. Pretekstas – neva P.Jurgutis suorganizavo jų AB Lietuvos elektrinės vykdytos statybos žurnalų vagystę. Bandymas Lietuvos teisėsaugos rankomis spręsti ūkinį ginčą, paverčiant jį kriminalu, nepavyko. Per kratą greičiausiai pačios švedų kompanijos pradanginti dokumentai nebuvo rasti. Po šio incidento UAB „Kruonio HAE statyba" vadovas kreipėsi į Lietuvos visuomenę, Vyriausybę, generalinį prokurorą ir energetikos ministrą dėl, jo įsitikinimu, vykdomo persekiojimo. Jis teigia, kad ne kartą neoficialiuose pokalbiuose girdėjęs grasinimų sunaikinti jį kaip verslininką. Prašymai atkreipti dėmesį, kaip savivaliauja šalies specialiosios tarnybos, buvo įteikti kandidatams į prezidento postą Daliai Grybauskaitei ir Valentinui Mazuroniui, Europos parlamento nariams bei kitoms institucijoms.
Užsieniečiai už broką neatsako
Praėjusią savaitę pradėję rašinių ciklą apie blogas užsienio investicijas sulaukėme skambučių ir pranešimų apie faktus, kai netinkamai buvo pasirinkti investuotojai, valstybei padarę tiek finansinės, tiek materialinės žalos.
Dar vienas tokių nevykusių investicijų pavyzdys – Klaipėdoje. Daugiau kaip prieš 10 metų uoste už 32 mln. litų pastatytos KLASCO naudojamos 7–9 krantinės. Pagal belgų kompanijos „Haecon" projektą kita belgų kompanija „Hydro Soil Service" atliko 7–9 krantinių rekonstrukciją.
Į krantines, kurių ilgis 550 metrų, tam tikra tvarka išdėstytus gręžinius buvo įpurškiama betono. Plėsdamasis grunte jis turėjo sudaryti 90 cm storio kolonas. Prieš pradedant gilinti prie krantinių paaiškėjo, kad įpurškiamas betonas moreninio molio sluoksnyje išsiplėtė tik iki 40–55 centimetrų. Pateikta išvada, kad gilinant krantinės gali įgriūti. Jos gali išlaikyti per pusę mažesnes apkrovas, vertinant krovinio svorį į kvadratinį metrą, nei buvo numatyta.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai taip ir nepavyko pareikšti pretenzijų broką padariusiai belgų kompanijai. Už brokuotas krantines negautas joks draudimas, nes jos kol kas negriūva. Tačiau dabar 7–9 krantines reikės skubiai rekonstruoti iš naujo. Tai kainuos maždaug tiek pat, kiek jau buvo sumokėta belgams.
Panašu, kad iš šios istorijos nepasimokyta. Vėl rengiamasi užlipti ant panašaus grėblio. Susisiekimo ministerija intensyviai kviečia Kinijos kompaniją „China Communications Construction Company" Klaipėdos uoste statyti keleivių ir krovinių terminalą. Kai apie tai buvo paskelbta viešai, komentatoriai internetinėje žiniasklaidoje pastebėjo, jog tokie valdžios atstovų žingsniai yra Lietuvos kaip valstybės negerbimas. Sunkmečio sąlygomis, kai šalies ekonomikai kiekvienas litas yra brangus, valdžios vyrai svarsto, kaip gerinti Kinijos liaudies respublikos ekonomiką. Jie kinus kviečia dalyvauti ne tik uostų, bet ir kelių tiesimo projektuose. Lietuvos statybininkai liks be darbo – valstybės jiems mokės pašalpas, o valstybės užsakymus vykdys kinai, kurie atsiveš ir savo pigią darbo jėgą. Valstybei vertėtų pagalvoti apie pagalbą savam verslui, o ne remti užsienio šalių ekonomikas. Šiais laikais vertingesnės tokios investicijos, kai plyname lauke statomi fabrikai, kad šalies gyventojams masiškai nereikėtų bėgti uždarbiauti į kitas šalis.
Pavyzdys su uosto 7–9 krantinėmis įrodė, kad padarius broką išsireikalauti kompensacijų iš užsienio kompanijų yra beveik neįmanoma. Lietuvos institucijos dar nemoka bylinėtis tarptautiniuose arbitražuose, todėl ginčus ten dažniausiai pralaimi.
Karas dėl užsakymų
Neseniai viena uostamiesčio statybos kompanija kreipėsi į Teisingumo ministeriją bei paprašė įvertinti tai, kad Lietuvoje, kai sunkmetis ir įmonėms trūksta apyvartinių lėšų, dirbtinai nebūtų keliamos bankroto bylos. Šiai įmonei bankroto bylą Klaipėdos apygardos teisme bando inicijuoti Rusijos kapitalo valdoma bendrovė. Tai ji daro susikooperavusi su Vokietijos kapitalo bendrove, kuri nori apžioti riebų valstybinį užsakymą ir bando nustumti nuo jo lietuvišką kompaniją. Nors dar neiškelta bankroto byla, jau formuojama viešoji nuomonė apie tai, kad lietuviška kompanija nepajėgs vykdyti darbų. Taip daromas spaudimas valstybiniam užsakovui, kad jis suabejotų, ar verta rinktis lietuvišką kompaniją, kuri tuoj tuoj žlugs.
Prognozuojama, kad teismo procesas dėl bankroto baigsis bylą keliančios pusės pralaimėjimu. Tikslas yra ne iškelti bankroto bylą, o tik apsunkinti lietuviškos bendrovės veiklą. Siekiama, kad ji, kaip pagrindinė pretendentė, negalėtų dalyvauti valstybiniuose konkursuose.
Neva bankrutuojančios Lietuvos bendrovės atstovai tikino, kad jie turi net kelis užsakymus. Su jais bus vykdomos derybos ir dėl sustabdyto objekto darbų atnaujinimo. Darbai jame ne dėl rangovo kaltės buvo užstrigę daugiau nei pusmetį. Juos sustabdžius, bendrovė turėjo eikvoti savo apyvartines lėšas.
Konkurentai tarsi maitvanagiai pajuto, kad lietuviška kompanija atsidūrė sunkioje padėtyje, todėl ir puolė ją kapoti. Dirbtinai keliama bankroto byla gerokai apsunkino Lietuvos bendrovės finansinę veiklą. Ją galima būtų palengvinti, jei bankai, kaip anksčiau, teiktų kreditus.
Lietuviškas verslas, palyginti su užsienio rykliais, yra bejėgis. Užsienio pagrindinės kompanijos remia savus filialus, kad tik sudorotų sunkioje padėtyje dėl bankų politikos atsidūrusias lietuviškas kompanijas. Kai dėl krizės mažėja užsakymų, tuo pat metu vyksta ir rinkos dalybos. Statybų versle tai daroma ypač šiurkščiai.
Bankroto bylą lietuviškai įmonei kelianti Rusijos kapitalo bendrovė pati Lietuvoje yra įklimpusi į skandalus. Vieno iš jos savininkų atžvilgiu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba atlieka tyrimus dėl nelegalios veiklos.
Gali kilti klausimas, kodėl Rusijos ir Vokietijos kompanijos susivienijo prieš lietuviškąją. Sutapo aplinkybės, kad lietuviškos kompanijos savininkas atleido generalinį direktorių už turto iššvaistymą. Jį tuoj priglaudė vokiškos kompanijos atstovybė Klaipėdoje. Konkurento veiklos detales žinantis žmogus karo dėl užsakymų situacijoje yra ypač vertinamas. Iš lietuviškos kompanijos atleistas buvęs vadovas susidėjo su panašiais vyrukais iš Rusijos kapitalo bendrovės. Tiksliau, jis juos jau žinojo. Anksčiau be savininko sutikimo rusams buvo leidęs registruoti bendrovę lietuviškos kompanijos adresu. Be to, lietuviška kompanija su rusais anksčiau vykdė bendrą projektą: lietuviai – kaip rangovai, rusai – kaip subrangovai.
Buvęs vadovas susimokęs su rusais bankroto bylą lietuviškai kompanijai nusprendė inicijuoti dėl to, kad ši nesumoka maždaug 10 proc. sumos nuo atliktų darbų. Ši suma yra būtent tokia, kokią užlaikė užsakovas kaip garantą, kad darbai bus atlikti kokybiškai. Paprastai statybose ta suma sumokama, kai perduodami atlikti darbai. Dažniausiai tai būna suma, kuri sutartyje su subrangovu numatoma kaip paskutinioji, kuri jam bus sumokėta. Taip buvo ir šį kartą. Tačiau statyba dėl ne nuo rangovo priklausančių priežasčių užtruko ilgiau, nei buvo numatyta pagal darbų vykdymo pabaigos terminą. Kadangi subrangovui reikėjo preteksto paspausti lietuvišką kompaniją, jis ir „užsikabino" už darbų pabaigos, o ne objekto pridavimo termino. Sumos didelės, teisėja labai nesigilino, o gal ir nenorėjo gilintis, todėl ir priėmė sankciją apriboti lietuviškos kompanijos finansinę veiklą, nors bankroto byla ir nepradėta nagrinėti. Lietuviška bendrovė jau ir taip patiria nuostolių.
Tuo metu vokiška kompanija, sudarydama įspūdį, kad ji negalės vykdyti įsipareigojimų, taikosi į objektą, kuris prieš tai buvo sustabdytas, o dabar jį rengiamasi atnaujinti. Statybose dėl objektų kertama be jokių sentimentų.
„Pabandėme laimėti konkursą Latvijoje ir iš karto pajutome, kad mes ten nesame pageidaujami. Latviai saugo savo rinką ir užsienio kompanijų prie valstybinių užsakymų neprileidžia. Kokia mūsų valstybė, jei užsienio princai jai mielesni nei savos šalies žmonės?" – stebisi ne vienos lietuviškos statybos kompanijos atstovai.
