JRF ekspertų skaičiavimais, iki 2020 metų pabaigos infliacija „praris“ maždaug 10 proc. britų pajamų, tuo tarpu darbo užmokestis ir toliau vangiai augs, o vyriausybė toliau karpys socialines programas, be kita ko, dėl Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Padėtį dar pablogins mokesčių ir kitų lengvatų įšaldymas.
JRF vertinimais, rekordiškai aukštas užimtumo lygis šalyje nepadės išspręsti šios problemos, nes vis labiau daugėja žmonių, priverstų sutikti imtis menkai apmokamo darbo.
2014–2015 metų duomenimis (naujesnių duomenų kol kas nėra), maždaug 30 proc. britų, arba 19 mln. žmonių, pajamų lygis jau yra mažesnis už šalyje pripažintą minimalųjį pajamų standartą, rašo britų dienraštis „The Guardian“. Iš jų 8 mln. žmonių „vos sugeba padengti“ išlaidas, kaip išsireiškė Didžiosios Britanijos premjerė Theresa May, o likusių 11 mln. žmonių pajamos yra kur kas mažesnės už minimalųjį standartą ir jiems gresia labai didelė visiško skurdo rizika.
JRF vadovas Campbellas Robbas paragino vyriausybę nepamiršti būtent apie šiuos 11 mln. žmonių. „Pagirtina, kad vyriausybė rūpinasi mažas pajamas gaunančiais žmonėmis, tačiau negalima to daryti skurdžiausių gyventojų sluoksnių sąskaita“, – pareiškė jis.
Minimalusis pajamų standartas, kurį sukūrė Lafboro universiteto socialinių tyrimų centras, bendradarbiaudamas su Jorko universitetu, apskaičiuojamas atsižvelgiant į „padorų gyvenimo lygį“. 2016 metų viduryje šeimai su dviem vaikais reikėjo mažiausiai 18,9 tūkst. svarų per metus, neatskaičius mokesčių, o vienišiems darbingo amžiaus žmonėms – 17,1 tūkst. svarų per metus.
Metinė infliacija Didžiojoje Britanijoje sausį pakilo nuo 1,6 proc. mėnesiu anksčiau iki 1,8 proc. ir buvo didžiausia nuo 2014 metų birželio mėnesio.
Tuo tarpu minimalaus vartojimo krepšelio kaina Didžiojoje Britanijoje nuo 2008 metų pakilo 27–30 proc., o vidutinis darbo užmokestis augo dukart lėčiau, nurodoma JRF tyrimo ataskaitoje.
