Dabar populiaru
Publikuota: 2018 rugpjūčio 27d. 08:35

Atviri duomenys – milžiniškos galimybės verslui ir valstybei

Kompiuteris
123rf.com / Kompiuteris

Nors sąvoka „atviri duomenys“ dar nėra labai įprasta mūsų kasdieninėje kalboje, tačiau specialistai sako, kad atvirais duomenimis naudojamės kone kasdien, apie tai nė nepagalvodami. Kad ir naršydami internete.

„Labai apibendrintai galima sakyti, kad atvirais vadinami tie duomenys, kurie viešai prieinami bet kokiam asmeniui ir bet kokiems tikslams. Jų naudojimas neapribotas, yra tik vienintelė sąlyga – jų negalima iškraipyti. Valstybės institucijų atviri duomenys, kuriais būtų galima laisvai naudotis, turi būti ne tik prieinami internete, bet ir pritaikyti kompiuteriniam apdorojimui, jie turi būti nemokami arba kainuoti nedaug – tik padengti jų parengimo ir pateikimo kaštus. Pats duomenų turinys negali būti apmokestintas“, – apie atvirus duomenis pasakoja Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos vadovas Kęstutis Andrijauskas.

Pasak jo, svarbu ir tai, kad kompiuterinis formatas, kuriuo pateikiami atviri duomenys, taip pat būtų atviras ir nemokamas – t. y., kad būtų galima kompiuteriu nuskaityti tuos duomenis neperkant licencijuotos programinės įrangos.

Politinės brandos požymis

„Atvirų duomenų politika būdinga ekonomiškai stabilioms ir demokratinėms šalims. Tam ryžtasi tos šalys, kurių valstybinis sektorius veikia skaidriai ir atvirai. Piliečiai gali stebėti, ar tikslingai, racionaliai naudojamos biudžeto lėšos, kaip priimami sprendimai. Tai brandžių valstybių politika, kuri generuoja didžiulę politinę, socialinę, ekonominę naudą“, – sako K. Andrijauskas ir džiaugiasi, kad atvirų duomenų platformos sukūrimas Lietuvoje yra žingsnis į tokių šalių draugiją. Juk kuo atviresnė valstybė, tuo labiau žmonės ja pasitiki. O viešumas yra vienas svarbiausių antikorupcinių veiksnių.

„Mes turime daug viešai prieinamos informacijos internete, kurią gali skaityti žmogus, tačiau tik nedidelė dalis jos pateikiama kompiuteriu nuskaitomais formatais. Tai vienas didžiausių mūsų iššūkių – apdoroti visus duomenis taip, kad jie būtų suprantami ir kompiuterinėms programoms“, – pasakoja K. Andrijauskas.

Jis pabrėžia, kad tai nėra lengvas ir greitas darbas, nes tokie duomenys turi būti tikslūs, tvarkingi, tinkamai aprašyti ir nuolatos atnaujinami. Nes, pavyzdžiui, jeigu kažkas remdamasis jais kuria verslą, turi būti apsaugotas nuo žalos ir nuostolių, kurie kiltų pasinaudojus klaidingais ar neatnaujintais duomenimis.

Ribotos investicijos – milžiniškos galimybės

Vis daugiau sėkmingo verslo pavyzdžių yra informacinių technologijų, atvirų duomenų, interneto taikymo srityse. Jau šiandien sėkmingai veikia kompanijos, kuriančios verslą ir darbo vietas naudodamos atvirus duomenis. Pavyzdžiui, teikiama informacija apie įmonių kreditingumą iš viešai prieinamų duomenų, kuriami tokie naudingi portalai, kaip, pavyzdžiui, kurgyvenu.lt, kur renkama ir skelbiama informacija apie įvairius gyvenamosios vietos rodiklius.

„Yra pateikiami labai įspūdingi ekonominės naudos skaičiai užsienio šaltiniuose. McKenzie institutas JAV savo šalyje prognozuoja apie trijų trilijonų dolerių ekonominę naudą, kuri bus gauta iš atvirų duomenų platformų. Varšuvos ekonomikos institutas mano, kad iki 2 proc. BVP šalyse gali sukurti naudojimasis atvirais duomenimis. Yra įvairių Europos Komisijos tyrimų, kur pateikiami įvairūs skaičiai. Nors vertinimo metodikos skirtingos, tačiau išvada viena – ekonominė nauda didžiulė. Todėl išsivysčiusiose šalyse atvirų duomenų politika yra skatinama“, – sako K. Andrijauskas.

Viešumas yra vienas svarbiausių antikorupcinių veiksnių.

Žinoma, statistinis pilietis labai skirtingas – jo žinios, poreikiai, gebėjimai, įgūdžiai nevienodi. Vienam reikia tikslių orų prognozių, kitą domina socialinė ar politinė veikla. Tačiau kuo daugiau turinio žmogus randa internete ir geriau jį supranta, tuo daugiau įvairių galimybių jam atsiveria.

„Išjudinti“ visuomenę

„Atvirų duomenų panaudojimas gali būti naudingas sukuriant didelės pridėtinės vertė produktus, remiantis vien tik intelektualiniai resursais, be didžiulių materialinių investicijų. Bendradarbiaujame su VšĮ „Versli Lietuva“, kuri organizuoja hakatonus programinių produktų kūrėjams, numato rengti įvairius renginius, kuriuose bus skatinamas atvirų duomenų naudojimas, pavyzdžiui, geriausių mobiliųjų aplikacijų konkursas. Visa tai yra daroma skatinant smulkųjį verslą“, – pasakoja K. Andrijauskas.

Pašnekovas dalijasi gerąja užsienio praktika: „Danijoje gerokai anksčiau nei pas mus buvo sukurtas portalas, panašus į mūsų kurgyvenu.lt. Remiantis surinktais duomenimis apie tam tikros vietovės namų įvairius techninius parametrus, energetinius rodiklius ir kt. buvo paskatinta namų renovacija ten, kur jos labiausiai reikėjo“.

Galima surinkti įvairius duomenis: apie kriminogeninę situaciją, sveikatos apsaugą ir daugybę kitų, charakterizuojančių tam tikras vietoves ir teritorijas.

„Dabar tokius duomenis renka, kuria bei naudoja savo veiklai įvairios valstybės institucijos. Bet kol jie nepritaikyti ir nepateikiami kompiuteriui suprantamais atvirais formatais, tol negali būti efektyviai panaudoti versle, kuriant įvairias visuomenei naudingas informacines paslaugas“, – teigia K. Andrijauskas.

„Jau dabar vyksta duomenų inventorizacija, duomenų rinkinių sudarymas, sprendžiama, kokiais formatais juos konvertuoti. Tai bus daroma ir pradėto įgyvendinti ES investicijų projekto lėšomis, ir institucijų, kurios turės pateikti duomenis, pajėgomis“, – pasakoja K. Andrijauskas.

Atviri duomenys – nėra asmens duomenys

Gyventojai gali nesibaiminti, kad atviri duomenys kaip nors atskleis jų asmens duomenis ar pažeis privatumą. „Institucijos, atverdamos duomenis, negali pažeisti nei Duomenų apsaugos įstatymo, nei kokių nors privačių asmenų ar verslo interesų“, – tikina K. Andrijauskas.
Atviri gali būti tik tie duomenys, kurių prieinamumo neriboja įstatymai. Kai susiduriama su asmenų privatumu, asmens duomenimis, su įmonių komerciniais interesais, valstybės ar tarnybos paslaptimis, duomenys turi būti nuasmeninti arba apribotas jų atvėrimas.
„Dabartinių įstatymų kontekste didesnė tikimybė, kad nebus pateikti jokie duomenys, negu kad jie bus pateikti, pažeidžiant įstatymus“, – juokauja pašnekovas.

Tačiau įstatymo laikymasis nėra priežastis, kuri leistų neteikti duomenų. Juk nuasmeninti duomenys gali būti naudingi verslui, mokslui, visai visuomenei. „Pavyzdžiui, sveikatos sistema. Joje saugomi ypač jautrūs duomenys, bet jei turėsime bendrus duomenis apie anoniminių pacientų gydymo procesą, sveikatos būklę ir būklės pokyčius, bus galima analizuoti, kodėl jie tokie, ir imtis konkrečių veiksmų, pavyzdžiui, įdiegti tas profilaktikos programas, kurios reikalingiausios, ar tobulinti gydymo procesus. Žinoma, tokie duomenys turi būti nuasmeninti taip, kad nebūtų jokių galimybių susieti jų su konkrečiu asmeniu“, – aiškina K. Andrijauskas.

ES duomenys – vienu klavišo paspaudimu

„Valstybės institucijų duomenų atvėrimas - tai iniciatyva, turinti dvi pagrindines veiklos kryptis. Pirmoji – tiek institucijų, tiek vartotojų kompetencijų stiprinimas ir skatinimas naudotis atvirais duomenimis. Kita – techninės priemonės ir pagalba institucijoms rengiant duomenų rinkinius. Visų pirma – tai centralizuoto portalo, kuris taip ir vadinsis – Atvirų duomenų portalas – sukūrimas, kuriame bus publikuojami duomenų rinkiniai bei jų aprašomieji duomenys, vadinamieji metaduomenys, mokomoji medžiaga, gerosios praktikos sklaida, pagalbinės priemonės programuotojams. Tai bus paties skaitmeninio turinio kūrimas“, – sako K. Andrijauskas.

Jis aiškina, kad sukūrus šį portalą pagal tam tikrus standartus jis bus integruotas su Europos Sąjungos duomenų portalu: „Taigi, mes savo duomenis įliesime į bendrą skaitmeninę ES duomenų rinką. Jau dabar veikia Europos Komisijos iniciatyva sukurtas ES centralizuotas portalas adresu https://www.europeandataportal.eu, kuris pagal vieningo metaduomenų standarto principą apjungia visų Europos šalių duomenis. Taigi naudodamiesi portalo paslaugomis galime naudotis visos ES atvirų duomenų resursais, nes visos šalys narės kuria nacionalinius duomenų portalus ir integruoja juos su ES atvirų duomenų portalu“.

Atvirų duomenų portalas kuriamas panaudojant ES fondų investicijas, jį planuojama sukurti iki 2020 metų. „Tačiau mūsų tikslas – ne tik projektas, bet šios veiklos tęstinumas“, – aiškina K. Andrijauskas.
Pasak jo, pats blogiausias dalykas būtų, jei baigus tokį projektą, duomenų atvėrimas nebūtų tęsiamas. Todėl labai svarbu ne tik kokybiškai įgyvendinti projektą, bet ir užtikrinti tokios veiklos tęstinumą – juk duomenų pasiūla turi augti, o teikimi duomenys turi būti nuolat atnaujinami.

„Nors valstybės institucijos iš tokios veiklos negauna tiesioginės naudos, išskyrus sumažėjusį popierinių užklausų, į kurias reikia atsakyti, skaičių, tačiau jų vadovai ir darbuotojai turi imti mąstyti plačiau: tai yra valstybės interesas. Kuo labiau stiprės verslas, tuo labiau didės valstybės konkurencingumas. Visa aplinka Lietuvoje tam labai tinkama – žmonės išsilavinę, jų kompiuterinis raštingumas geras, interneto ryšys spartus“, – įsitikinęs K. Andrijauskas.

Remiamas turinys
Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Daugiau vandens

Sveikata

Ruduo pilnas komplimentų

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką