TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Senjorai vieni kitiems padeda išguiti kompiuterio fobiją

Senjorai su kompiuteriu
123rf.com nuotr. / Senjorai su kompiuteriu
Šaltinis: Remiamas turinys
Turinio kontrolė – redakcijos rankose, projekto partneris tik inicijuoja ar palaiko temos viešinimą
3
A A

Lietuvos statistikos departamento duomenimis Lietuvoje kompiuteriu bei internetu aktyviai naudojasi apie 71 proc. gyventojų. Dažniausiai naująsias technologijas darbui bei pramogoms naudoja paaugliai ir jaunimas, rečiau – 50-mečio slenkstį peržengę asmenys. Tuo metu 65 metų interneto vartotojų skaičius visai nedidelis – internetu ir kompiuteriu naudojasi tik penktadalis tokio amžiaus žmonių.

Dėl šios priežasties Lietuvos pensininkų sąjunga „Bočiai“ yra organizavusi kompiuterinio raštingumo kursus tiems senjorams, kuriems kompiuteris iki tol buvo „baubas“. Prie kursų organizavimo prisidėję organizacijos nariai sako, kad įgavę bent jau minimalių įgūdžių garbaus amžiaus žmonės supranta, jog dirbti kompiuteriu nėra sudėtinga. Tai patvirtina ir sėkmingai verslo reikalams internetą naudojanti Vilija Tūrienė.

Internetas – galimybių erdvė ir laiko ėdikas

„Bočių“ atstovė ir bendrovės „In Via Baltic“ direktorė Vilija Tūrienė sako, jog dėl to, kad 1993-aisiais įkūrė savo įmonę, teko žengti koja kojon su naujosiomis technologijomis.

„Facebook“ irgi naudoju, bet retai – nes ten kai įlendi, tai visai dienai...“, – interneto pliusų ir minusų įžvelgia V.Tūrienė.

„Internetą dažniausiai naudoju darbui: reikalingų adresų, asmenų, dar – kokių nors kultūros renginių paieškai. „Facebook“ irgi naudoju, bet retai – nes ten kai įlendi, tai visai dienai...“, – interneto pliusų ir minusų įžvelgia V.Tūrienė.

Ji taip pat elektroniniu būdu apmoka mokesčius, bendrauja su Mokesčių inspekcijos atstovais, naudojasi elektronine bankininkyste.

„Vis tik manau, kad reikia kažkaip pačiam apriboti tą naudojimąsi kompiuteriu. Nes jei pradėsi skaityti visokius pletkus apie žvaigždes ar tas, kurios save žvaigždėmis laiko –– nebeliks laiko dirbti!“ – perspėja V.Tūrienė.

Ji pamena girdėjusi apie akciją „Sidabrinė linija“, kurios metu jauniems žmonėms siūloma pasikalbėti su vienišais senoliais. V.Tūrienės nuomone, jei šie senjorai turėtų kompiuterį su internetu, nekiltų tokios problemos – jie kaipmat rastų bendraminčių ir su kuo pabendrauti.

„Kaip aš išmokau naudotis kompiuteriu? Mokiausi pamažu, man visada tai buvo darbo įrankis. Kažkada ir faksas buvo naujiena, kiek vėliau – kompiuteris. Bet kai jau turi kompiuterį, tai supranti, kad nieko čia labai „mandro“, – tikino V.Tūrienė.

Paskyrą socialiniame tinkle ji taip pat turi, tačiau vis dar nesupranta, kodėl reikia tiek laiko skirti žiūrinėjimui „kas su kuo ir kur ten nusifotografavo“

„Sakyčiau, jog internete kiek gali rasti gero, tiek ir blogo. Čia kaip peilis – gali juo ir duonos atsipjauti, ir žmogų papjauti“, – palygino pašnekovė.

„Bočių“ projekto vadovas Petras Ruzgus pasigiria, jog jų organizuotuose kursuose kompiuteriu naudotis išmoko daugiau nei 5000 senjorų

Neturintys kompiuterio namie, juo išmokti naudotis gali ir šalies bibliotekose – čia įrengtos kompiuterio klasės, taip pat bibliotekininkai išmokyti suteikti pagalbą.

Bijo, kol nežino, kas tai per „stebuklas“

„Bočių“ projekto vadovas Petras Ruzgus pasigiria, jog jų organizuotuose kursuose kompiuteriu naudotis išmoko daugiau nei 5000 senjorų – pensinio ir artimo pensiniui amžiaus.

Vyro teigimu, pensininkai neretai svarsto apie papildomą darbą, o užsukę į Darbo biržą pirmiausia išgirsta klausimą: „Ar mokate dirbti kompiuteriu?“. Jei atsakymas – neigiamas, o žmogus dar ir pensinio amžiaus, galimybės įsidarbinti artėja prie nulio.

Pašnekovo teigimu, baigus kokius nors kompiuterinio raštingumo kursus ir gavus tai patvirtinantį dokumentą, tikrai galima tikėtis surasti papildomo darbo. Svarbiausi įgūdžiai: informacijos paieška internete, naudojimasis elektroniniu paštu, bendravimas internetu. P.Ruzgus pabrėžia, jog norinčių išmokti naudotis kompiuteriu tikrai niekuomet netrūko.

123rf.com nuotr./Senjoras su kompiuteriu
123rf.com nuotr./Senjoras su kompiuteriu

Kitas „Bočių“ organizacijos narys, projekto vadovas Eugenijus Kojelis, prisimena, jog vyriausias kompiuteriu išmokęs naudotis kursų dalyvis buvo apie 85-erių.

„Kiek teko susidurti, žmonės bijo kompiuterio tol, kol nesusipažįsta, nežino, kas tai apskritai yra. Kai pabando, supranta, kad tai yra tiesiog įrankis kažkokiam darbui atlikti. Padedam į šalį pieštuką ir renkame tekstą klaviatūra – toks tas pokytis. Šiandien pensininkai jau suvokia, kad aplinka pasikeitė taip, kad be kompiuterio vargiai gali apsieiti. Be to, kur beeisi: mygtukai, automatika“, – sakė E.Kojelis.

Jis pripažino, jog pagyvenusiems žmonėms įsiminti naujus dalykus užtrunka ilgiau, o lektoriams maga išaiškinti kuo daugiau per kuo trumpesnį laiką. Jei stengiatės pamokyti vyresnio amžiaus žmogų dirbti kompiuteriu, turite nusiteikti, kad tam reikės laiko.

„Vyresnio amžiaus „moksleivius“ mokome to, su kuo žmogus šiandien susiduria kasdien. Pavyzdžiui, perskaityti elektroninį laišką, kažką parašyti, nusiųsti atgal. Vyresnio amžiaus žmogus, kažko išmokęs, jau nebežiūri į kompiuterį kaip į kokį stebuklą. Jis žino, kad kompiuteriu galima ką nors naudingo nuveikti“, – pokalbį užbaigė E.Kojelis.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką