Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Ateitis priklauso nanotechnologijoms

Coelux dirbtinis apšvietimas. Coelux nuotr.
"Coelux" dirbtinis apšvietimas. "Coelux" nuotr.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Nors nanodalelės pradėtos moksliškai analizuoti tik XX a. pabaigoje, o pirmosios kartos nanotechnologijos datuojamos tik nuo 2000 m., šiandien šių, mažesnių nei 100 nanometrų dydžio (palyginkite, mažiausios gyvybės formos, pavyzdžiui, kai kurios bakterijos, yra 200 nanometrų skersmens), dalelių pritaikymas atrodo neribotas, o nanotechnologijų pritaikymo versle galimybes išnaudoja ir Lietuva.

Nanotechnologijos užkariauja rinką

Nanotehnologijos – viena iš sparčiausiai į priekį žengiančių mokslo sričių: nuo 2000 iki 2012 mokslinių publikacijų skaičius nanotechnologijų tema kasmet augo net po 16 proc. Pasak JAV Nacionalinės mokslo ir technologijų tarybos Nanomokslo komiteto vadovo Michailo C. Roco, maždaug 2000-2005 nanotechnologijos buvo pritaikomos dengimui, polimerams, keramikos medžiagoms. Po to prasidėjo antrosios nanotechnologijų kartos išradimai – 3D tranziztoriai, nanodalelių taikymas vaistuose ir kt., nuo 2010 m. iki šiol tęsiasi jau trečioji nanotechnologijų banga, kai dalelės pritaikomos sudėtingoms nanosistemoms bei robotikai. Mokslininkas prognozuoja, kad jau kitąmet sulauksime proveržio ir ketvirtosios kartos nanotechnologijų, kurias bus galima apibūdinti kaip molekulines nanosistemas.

Nanotehnologijos – viena iš sparčiausiai į priekį žengiančių mokslo sričių: nuo 2000 iki 2012 mokslinių publikacijų skaičius nanotechnologijų tema kasmet augo net po 16 proc.

Nanotechnologijos sparčiai žengia ir į rinką: „The Project of Emerging Nanotechnologies“ (liet. Naujųjų nanotechnologijų projektas) duomenimis, nuo 2005 m. iki 2013 m. rinką pasiekė daugiau nei 1,6 tūkst. vartojimo prekių, kuriose naudojamos nanotechnologijos, o nuo 2010 m. nanotechnologijos komercializuojamos ir pasiekia rinką beveik ketvirtadaliu sparčiau lyginant su 2005-2010 metų laikotarpiu. Vidutiniškai kas keletą savaičių pasaulinėje rinkoje pasiūlomas naujas nanotechnologijomis paremtas produktas. Tarp jų yra ir lietuvių gaminių.

Lietuviai neatsilieka

Vienas iš nanotechnologijomis paremtų lietuvių gaminių – „Ekspobalta“ drauge su partneriais iš Italijos sukurta šviesos technologija „CoeLux“. Išnaudojant LED šviesos šaltinį ir nanodaleles šios technologijos dėka bet kokiai patalpai galima suteikti natūralų saulės šviesos apšvietimą.

Buvusieji „CeoLux“ apšviestoje patalpoje tikina, kad sunku patikėti, kad tai – nenatūralus apšvietimas: pradedant šviesos stiprumu, baigiant daiktų metamų šešėlių atspalviu, „CeoLux“ sukuria tobulą dienos šviesos įspūdį. Šios technologijos pritaikymas beveik beribis – pradedant parduotuvėmis, muziejais ar fabrikais, baigiant mados šou ir net terapiniais tikslais.

Išnaudojant LED šviesos šaltinį ir nanodaleles šios technologijos dėka bet kokiai patalpai galima suteikti natūralų saulės šviesos apšvietimą.

Projektą Lietuviai įgyvendina drauge su Italijos Insubria universiteto mokslininkais: „Su partneriais susipažinome Vilniuje 2007 m., kai pagrindinis grupės mokslininkas  dr. Paolo di Trapani stažavosi Vilniaus universitete. Geležinkelio stotyje tuomet jam įrengėme didelę ekspoziciją „Light in Light“, kurios eksponatai buvo dabartinių mokslinių tyrimų užuomazga. Vėliau mus pakvietė dalyvauti konsorciume, kur taip pat dalyvavo Italijos, Ispanijos, Austrijos ir Šveicarijos partneriai”, – pasakoja „Ekspobalta“ direktorius Saulius Valius.

Ekspertai tikina, kad pasaulinė apšvietimo rinka verta daugiau nei 58 mlrd. JAV dolerių, o toks revoliucingas išradimas kaip ši technologija gali pakeisti šią rinką iš esmės. „Didžiosios galimybės dar priešakyje, – tikina S. Valius. – Vargu, ar mums būtų pavykę taip išvystyti šią technologiją, jei ne Europos Komisijos 7 Bendrosios programos (7BP) parama, taip pat pavyko gauti finansavimą dar dvejuose 7BP projektuose. Sėkmingai juos įgyvendinus atsiveria didžiulės galimybės tiek gamybos, tiek diegimo srityje. Rekomenduočiau panašiose programose dalyvauti ir kitoms įmonėms, kurios turi idėjų inovacijoms, nes iš savo lėšų finansuoti mokslinius tyrimus gali būti labai brangu.“

Nanotechnologijoms ES – daugiau nei milijardas eurų

Būtent tokioms idėjoms ir jų turinčiam inovatyviam verslui Europos Komisija 2014 m. pradėjo didžiausią ES istorijoje mokslo ir tyrimų paramos programą „Horizontas 2020“. Pasak KTU Mikrosistemų ir nanotechnologijos mokslinio centro direktorius, ES projektų vadovo prof. Valentino Snitkos, „Horizontas 2020“ nuo ankstesnių programų skiriasi tuo, kad yra orientuotas būtent į verslą: „Inovacijos pagal apibrėžimą yra rinkai pritaikyti mokslo atradimai. Taigi, universitetai be verslo tiesiog negali kurti inovacijų, tačiau jie gali padėti verslui savo atradimais ir technologijomis.“ Kaip teigia, prof. V. Snitka, būtent tokiam bendradarbiavimui ir padeda „Horizontas 2020“.

„Horizontas 2020“ per artimiausius metus vien nanotechnologijų, biotechnologijų, naujų medžiagų ir pažangios gamybos srityje skirs daugiau nei 1 mlrd. eurų. Pasak programą Lietuvoje administruojančios Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) direktoriaus Arūno Karlono, ši parama gali būti skiriama labai įvairių sričių projektams: „Darbo programa yra sudaryta iš devynių krypčių, apimančių inovacijų grandinę nuo vidutinio iki aukšto technologinės parengties lygio. Pavyzdžiui, nanotechnologijos ir naujos medžiagos efektyvesnei sveikatos priežiūrai, nanotechnologijomis grįstų sprendimų saugumas, biotechnologijomis grįsti pramoniniai procesai, skatinantys konkurencingumą ir tvarumą, ateities gamyklos, energetiškai tvarūs pastatai ir daugybė kitų, – pasakoja A. Karlonas. – Ypatingas dėmesys skiriamas mažoms ir vidutinėms įmonėms, todėl tikimės, kad drauge su mokslininkais jos taip pat teiks idėjas, kurios, galbūt virs tokio masto projektais kaip „CoeLux“.

Suburti kompetencijas

Prof. Valentinas Snitka įsitikinęs, kad Lietuvai norint pasiekti svarbių laimėjimų nanotechnologijų lauke, būtina mąstyti globaliai: „Kelių žmonių grupelė gali kažką padaryti tik veikdama globaliame kontekste. Todėl norėdami kažko pasiekti nanotechnologijų srityje lietuviai privalo žvelgti plačiau, dirbti drauge su partneriais ne tik Lietuvos, bet ir Europos mastu. Pavyzdžiui, „Horizontas 2020“ rėmuose ketiname dalyvauti bendrame projekte su slovėnais, steigiant stambų nanokompetencijų centrą, kuriame lietuviai būtų vieni iš valdybos narių. Deja, suvokimo, kad norėdami nuveikti kažką svarbaus bent jau Europos mastu, turime dirbti išvien vis dar trūksta.“

2013 m. Airijoje vykusioje „Euronano“ konferencijoje teigta, kad 2013 m. nanomokslo tendencijos – nanostruktūros ir nanotechnologijų inkorporacija į kitas sistemas. Pavyzdžiui, dirbtiniai raumenys, fotosintezės nanosistemos ir pan. Tačiau žvelgiant į ateitį mokslininkai prognozuoja dar daugiau šio mokslo lūžių, pradedant perėjimu nuo pasyvių prie aktyvių nanostruktūrų, personifikuotos nanomedicinos, naujų galimybių fotonikoje ir elektronikoje, energijos gamyboje ir saugojime bei vis didesnės skvarbos į kasdienio vartojimo prekes. Nors nemažai diskutuojama apie nanotechnologijų saugumą, per artimiausią dešimtmetį šis sektorius turėtų išgyventi aukso amžių tiek moksle, tiek versle.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką