Dabar populiaru

Naujausios

Publikuota: 2014 gruodžio 8d. 16:50

Ateitis priklauso nanotechnologijoms

Coelux dirbtinis apšvietimas. Coelux nuotr.
"Coelux" dirbtinis apšvietimas. "Coelux" nuotr.

Nors nanodalelės pradėtos moksliškai analizuoti tik XX a. pabaigoje, o pirmosios kartos nanotechnologijos datuojamos tik nuo 2000 m., šiandien šių, mažesnių nei 100 nanometrų dydžio (palyginkite, mažiausios gyvybės formos, pavyzdžiui, kai kurios bakterijos, yra 200 nanometrų skersmens), dalelių pritaikymas atrodo neribotas, o nanotechnologijų pritaikymo versle galimybes išnaudoja ir Lietuva.

Nanotechnologijos užkariauja rinką

Nanotehnologijos – viena iš sparčiausiai į priekį žengiančių mokslo sričių: nuo 2000 iki 2012 mokslinių publikacijų skaičius nanotechnologijų tema kasmet augo net po 16 proc. Pasak JAV Nacionalinės mokslo ir technologijų tarybos Nanomokslo komiteto vadovo Michailo C. Roco, maždaug 2000-2005 nanotechnologijos buvo pritaikomos dengimui, polimerams, keramikos medžiagoms. Po to prasidėjo antrosios nanotechnologijų kartos išradimai – 3D tranziztoriai, nanodalelių taikymas vaistuose ir kt., nuo 2010 m. iki šiol tęsiasi jau trečioji nanotechnologijų banga, kai dalelės pritaikomos sudėtingoms nanosistemoms bei robotikai. Mokslininkas prognozuoja, kad jau kitąmet sulauksime proveržio ir ketvirtosios kartos nanotechnologijų, kurias bus galima apibūdinti kaip molekulines nanosistemas.

Nanotehnologijos – viena iš sparčiausiai į priekį žengiančių mokslo sričių: nuo 2000 iki 2012 mokslinių publikacijų skaičius nanotechnologijų tema kasmet augo net po 16 proc.

Nanotechnologijos sparčiai žengia ir į rinką: „The Project of Emerging Nanotechnologies“ (liet. Naujųjų nanotechnologijų projektas) duomenimis, nuo 2005 m. iki 2013 m. rinką pasiekė daugiau nei 1,6 tūkst. vartojimo prekių, kuriose naudojamos nanotechnologijos, o nuo 2010 m. nanotechnologijos komercializuojamos ir pasiekia rinką beveik ketvirtadaliu sparčiau lyginant su 2005-2010 metų laikotarpiu. Vidutiniškai kas keletą savaičių pasaulinėje rinkoje pasiūlomas naujas nanotechnologijomis paremtas produktas. Tarp jų yra ir lietuvių gaminių.

Lietuviai neatsilieka

Vienas iš nanotechnologijomis paremtų lietuvių gaminių – „Ekspobalta“ drauge su partneriais iš Italijos sukurta šviesos technologija „CoeLux“. Išnaudojant LED šviesos šaltinį ir nanodaleles šios technologijos dėka bet kokiai patalpai galima suteikti natūralų saulės šviesos apšvietimą.

Buvusieji „CeoLux“ apšviestoje patalpoje tikina, kad sunku patikėti, kad tai – nenatūralus apšvietimas: pradedant šviesos stiprumu, baigiant daiktų metamų šešėlių atspalviu, „CeoLux“ sukuria tobulą dienos šviesos įspūdį. Šios technologijos pritaikymas beveik beribis – pradedant parduotuvėmis, muziejais ar fabrikais, baigiant mados šou ir net terapiniais tikslais.

Išnaudojant LED šviesos šaltinį ir nanodaleles šios technologijos dėka bet kokiai patalpai galima suteikti natūralų saulės šviesos apšvietimą.

Projektą Lietuviai įgyvendina drauge su Italijos Insubria universiteto mokslininkais: „Su partneriais susipažinome Vilniuje 2007 m., kai pagrindinis grupės mokslininkas  dr. Paolo di Trapani stažavosi Vilniaus universitete. Geležinkelio stotyje tuomet jam įrengėme didelę ekspoziciją „Light in Light“, kurios eksponatai buvo dabartinių mokslinių tyrimų užuomazga. Vėliau mus pakvietė dalyvauti konsorciume, kur taip pat dalyvavo Italijos, Ispanijos, Austrijos ir Šveicarijos partneriai”, – pasakoja „Ekspobalta“ direktorius Saulius Valius.

Ekspertai tikina, kad pasaulinė apšvietimo rinka verta daugiau nei 58 mlrd. JAV dolerių, o toks revoliucingas išradimas kaip ši technologija gali pakeisti šią rinką iš esmės. „Didžiosios galimybės dar priešakyje, – tikina S. Valius. – Vargu, ar mums būtų pavykę taip išvystyti šią technologiją, jei ne Europos Komisijos 7 Bendrosios programos (7BP) parama, taip pat pavyko gauti finansavimą dar dvejuose 7BP projektuose. Sėkmingai juos įgyvendinus atsiveria didžiulės galimybės tiek gamybos, tiek diegimo srityje. Rekomenduočiau panašiose programose dalyvauti ir kitoms įmonėms, kurios turi idėjų inovacijoms, nes iš savo lėšų finansuoti mokslinius tyrimus gali būti labai brangu.“

Nanotechnologijoms ES – daugiau nei milijardas eurų

Būtent tokioms idėjoms ir jų turinčiam inovatyviam verslui Europos Komisija 2014 m. pradėjo didžiausią ES istorijoje mokslo ir tyrimų paramos programą „Horizontas 2020“. Pasak KTU Mikrosistemų ir nanotechnologijos mokslinio centro direktorius, ES projektų vadovo prof. Valentino Snitkos, „Horizontas 2020“ nuo ankstesnių programų skiriasi tuo, kad yra orientuotas būtent į verslą: „Inovacijos pagal apibrėžimą yra rinkai pritaikyti mokslo atradimai. Taigi, universitetai be verslo tiesiog negali kurti inovacijų, tačiau jie gali padėti verslui savo atradimais ir technologijomis.“ Kaip teigia, prof. V. Snitka, būtent tokiam bendradarbiavimui ir padeda „Horizontas 2020“.

„Horizontas 2020“ per artimiausius metus vien nanotechnologijų, biotechnologijų, naujų medžiagų ir pažangios gamybos srityje skirs daugiau nei 1 mlrd. eurų. Pasak programą Lietuvoje administruojančios Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) direktoriaus Arūno Karlono, ši parama gali būti skiriama labai įvairių sričių projektams: „Darbo programa yra sudaryta iš devynių krypčių, apimančių inovacijų grandinę nuo vidutinio iki aukšto technologinės parengties lygio. Pavyzdžiui, nanotechnologijos ir naujos medžiagos efektyvesnei sveikatos priežiūrai, nanotechnologijomis grįstų sprendimų saugumas, biotechnologijomis grįsti pramoniniai procesai, skatinantys konkurencingumą ir tvarumą, ateities gamyklos, energetiškai tvarūs pastatai ir daugybė kitų, – pasakoja A. Karlonas. – Ypatingas dėmesys skiriamas mažoms ir vidutinėms įmonėms, todėl tikimės, kad drauge su mokslininkais jos taip pat teiks idėjas, kurios, galbūt virs tokio masto projektais kaip „CoeLux“.

Suburti kompetencijas

Prof. Valentinas Snitka įsitikinęs, kad Lietuvai norint pasiekti svarbių laimėjimų nanotechnologijų lauke, būtina mąstyti globaliai: „Kelių žmonių grupelė gali kažką padaryti tik veikdama globaliame kontekste. Todėl norėdami kažko pasiekti nanotechnologijų srityje lietuviai privalo žvelgti plačiau, dirbti drauge su partneriais ne tik Lietuvos, bet ir Europos mastu. Pavyzdžiui, „Horizontas 2020“ rėmuose ketiname dalyvauti bendrame projekte su slovėnais, steigiant stambų nanokompetencijų centrą, kuriame lietuviai būtų vieni iš valdybos narių. Deja, suvokimo, kad norėdami nuveikti kažką svarbaus bent jau Europos mastu, turime dirbti išvien vis dar trūksta.“

2013 m. Airijoje vykusioje „Euronano“ konferencijoje teigta, kad 2013 m. nanomokslo tendencijos – nanostruktūros ir nanotechnologijų inkorporacija į kitas sistemas. Pavyzdžiui, dirbtiniai raumenys, fotosintezės nanosistemos ir pan. Tačiau žvelgiant į ateitį mokslininkai prognozuoja dar daugiau šio mokslo lūžių, pradedant perėjimu nuo pasyvių prie aktyvių nanostruktūrų, personifikuotos nanomedicinos, naujų galimybių fotonikoje ir elektronikoje, energijos gamyboje ir saugojime bei vis didesnės skvarbos į kasdienio vartojimo prekes. Nors nemažai diskutuojama apie nanotechnologijų saugumą, per artimiausią dešimtmetį šis sektorius turėtų išgyventi aukso amžių tiek moksle, tiek versle.
Pažymėkite klaidą tekste pele, paspaudę kairįjį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Aktualu

Saugumas futbolo čempionate gali baigtis dar didesniais rusų laisvių suvaržymais

Interviu 24sek

Jonas Valančiūnas – apie Šarą NBA, pagautą ryklį ir kodėl sveikino „Žalgirį“

Sportas

Įspūdinga Rusijos pergalė – nukovė Egiptą ir yra arti aštuntfinalio

Vardai

Po piršlybų ant žirgo, gydytojai Darius Rauba ir Donata Šukytė į vestuvių puotą vyko troleibusu

Kultūra

Kaunas siekia atsirasti Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo žemėlapyje

Įspūdinga LKL žiedų valdovo kelionė: Paulius Jankūnas dabar ir prieš 14 metų

Gyvenimas

Sunkią ligą galima užuosti: simptomas – blogas burnos kvapas

Aktualu

Kas sieja škotus su Lietuva?

Gyvenimas

Klimatologas: ar po 20 metų vis dar turėsime pajūrį ir ko tikėtis iš šios vasaros

Gazas

„Hyundai“ pristatė ketvirtos kartos „Santa Fe“: turės mažiausiai dvi nematytas saugumo sistemas

Pasaulis kišenėje

Metų keliautojos titulą atnešusi Ievos istorija: kemperis, 9 mėnesiai ir keturi JAV kampai

Kultūra

Knygos recenzija. Dainiaus Žičkaus „Stabmeldžio memuarai“, arba Ekspedicija į pragarą

Gazas

Lietuvių viltys dalyvauti 2019 m. Dakaro ralyje gali žlugti: Peru nori trauktis

Verslas

Svarstymai Seime: jei sprogtų Astravo atominė elektrinė, medikai pabėgtų

Vardai

Tautvydas Sabonis su žmona Paulina Olivia pirmąsias vedybų metines švenčia Madeiroje

Aktualu

Kalinys suabejojo teisingumo ministru: „Spragos ryšio blokavime paliekamos specialiai“

Vardai

Anžela ir Žygimantas Gečai kūdikio laukimą įamžino prie jūros: „Nekantraujame jį apkabinti“

Aktualu

Stichinė sausra neaplenkė Lietuvos 100-mečio parko Alytuje

Aktualu

Panevėžio miesto savivaldybę krėtę STT agentai sulaikė ne tik merą, bet ir kelis verslininkus

Sportas

Liūdnas lenkų startas Maskvoje – įsimušė į savus vartus ir pralaimėjo

Naujienos

Aktualu

Saugumas futbolo čempionate gali baigtis dar didesniais rusų laisvių suvaržymais

Interviu 24sek

Jonas Valančiūnas – apie Šarą NBA, pagautą ryklį ir kodėl sveikino „Žalgirį“

Sportas

Įspūdinga Rusijos pergalė – nukovė Egiptą ir yra arti aštuntfinalio

Vardai

Po piršlybų ant žirgo, gydytojai Darius Rauba ir Donata Šukytė į vestuvių puotą vyko troleibusu

Kultūra

Kaunas siekia atsirasti Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo žemėlapyje

Įspūdinga LKL žiedų valdovo kelionė: Paulius Jankūnas dabar ir prieš 14 metų

Gyvenimas

Sunkią ligą galima užuosti: simptomas – blogas burnos kvapas

Aktualu

Kas sieja škotus su Lietuva?

Gyvenimas

Klimatologas: ar po 20 metų vis dar turėsime pajūrį ir ko tikėtis iš šios vasaros

Gazas

„Hyundai“ pristatė ketvirtos kartos „Santa Fe“: turės mažiausiai dvi nematytas saugumo sistemas

Pasaulis kišenėje

Metų keliautojos titulą atnešusi Ievos istorija: kemperis, 9 mėnesiai ir keturi JAV kampai

Kultūra

Knygos recenzija. Dainiaus Žičkaus „Stabmeldžio memuarai“, arba Ekspedicija į pragarą

Gazas

Lietuvių viltys dalyvauti 2019 m. Dakaro ralyje gali žlugti: Peru nori trauktis

Verslas

Svarstymai Seime: jei sprogtų Astravo atominė elektrinė, medikai pabėgtų

Vardai

Tautvydas Sabonis su žmona Paulina Olivia pirmąsias vedybų metines švenčia Madeiroje

Aktualu

Kalinys suabejojo teisingumo ministru: „Spragos ryšio blokavime paliekamos specialiai“

Vardai

Anžela ir Žygimantas Gečai kūdikio laukimą įamžino prie jūros: „Nekantraujame jį apkabinti“

Aktualu

Stichinė sausra neaplenkė Lietuvos 100-mečio parko Alytuje

Aktualu

Panevėžio miesto savivaldybę krėtę STT agentai sulaikė ne tik merą, bet ir kelis verslininkus

Sportas

Liūdnas lenkų startas Maskvoje – įsimušė į savus vartus ir pralaimėjo

Vardai

Idėjos savaitgaliui

Dienos šviesa

Video

Maudymosi kostiumėlių tendencijos

Pinigai mano ateičiai

30 geriausių restoranų

Remontas be nervų

Sveikata

Grožis vasarą

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką