Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Prenumeruoti

Buvęs Estijos premjeras Taavi Roivas: kai Lietuva mus aplenkia, priimame tai kaip iššūkį

Buvęs Estijos ministras pirmininkas Taavi Roivas, ketvirtadienį lankęsis Vilniuje vykusiame moderniųjų technologijų ir verslumo renginyje „#Switch!“, sako esąs sužavėtas Lietuvos užsivedimu tapti pasaulio informacinių technologijų sostine. Interviu 15min dabar Estijos parlamentaro pareigas einantis T.Roivas teigė, kad Lietuvos laukia šviesi ateitis.
Reformų partijos lyderis Taavi Roivas.
Reformų partijos lyderis Taavi Roivas. / „Scanpix“/„Sipa USA“ nuotr.

– Mūsų šalyje politikai ir žiniasklaidos atstovai mėgsta sakyti, kad nors Lietuva ir Estija startavo iš vieno taško, jūsų šalies ekonomika yra stipresnė – didesnis BVP, tenkantis vienam gyventojui, aukštesnė minimali alga. Kaip manote, ar labai prie to prisidėjo aukštųjų technologijų įmonės, besikuriančios jūsų šalyje?

– Gali pasirodyti juokinga, bet Estijoje mes nuolat sakome, kad technologijų sektoriuje Lietuva mus labai sparčiai vejasi. Be to, kai Lietuva yra kažkur geriau išsivysčiusi nei Estija, mes priimame tai kaip iššūkį, savotiškas varžybas. Labai svarbu, kad mes stebime kaip sekasi, mokomės iš patirčių ir stengiamės. Bet aukštųjų technologijų sektoriaus išvystymas tikrai buvo labai svarbus raktas į sėkmę. Be to, mes turėjome verslui palankią mokesčių ir teisinę sistemas, o tai leido įmonėms augti.

123RF.com nuotr./Estija
123RF.com nuotr./Estija

Dažnai sakoma, kad prie to, kaip šalis greitai auga, didelę reikšmę turi ir gyventojų mentalitetas. Ar estai labai skiriasi nuo lietuvių?

– Nemanau, kad skirtumai tarp mūsų yra labai dideli. 50 metų prarasta nepriklausomybė nulėmė labai panašų požiūrį į pasaulį. Taip pat dėl to susiduriame su kapitalo neturėjimo problema. Neturėdami kapitalo mes privalome būti inovatyvesni už kitus, nors tai, kita vertus, yra gerai. Tai sukelia mums sėkmės alkį – tiek estai, tiek lietuviai žino, kad švedai ir suomiai gyvena ne taip toli ir gyvena gerai, bet aš nepasakyčiau, kad jie yra protingesni ar darbštesni už mus.

Mūsų visuomenės yra labai panašios, ir jos trokšta sėkmės. Mes juk stengiamės, kad mūsų šalyse būtų kuo aukštesni gyvenimo standartai. Turiu paminėti, kad mane stebina ir žavi tai, kiek šiame renginyje yra jaunų žmonių, kurie atėjo čia pasidomėti technologijomis. Manau, kad tai yra raktas į Lietuvos sėkmę.

Bet Lietuvoje dalis visuomenės bijo jaunimo versle ar politikoje. Jūs pats tapote Estijos ministru pirmininku pakankamai jaunas – 33 metų. Koks buvo visuomenės požiūris į jus dėl jūsų amžiaus?

– Na, jūsų ūkio ministras, su kuriuo neseniai bendravau, yra gimęs devyniasdešimtaisiais, taigi jis vienuolika metų už mane jaunesnis. Dėl to aš pradedu jausti gana senas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Toomas Hendrikas Ilvesas patikėjo vyriausybės vairą Taavi Roivui.
AFP/„Scanpix“ nuotr./Toomas Hendrikas Ilvesas patikėjo vyriausybės vairą Taavi Roivui.

O jeigu rimtai, visose amžiaus grupėse yra žmonių, galvojančių inovatyviai. Taip, aš pagarsėjau Europoje tuo, kad kurį laiką buvau jauniausias ministras pirmininkas, bet manau, kad amžius yra antraeilis dalykas. Svarbu turėti charizmą ir darbais parodyti, kad sugebi priimti teisingus sprendimus nepaisant metų.

Mane žavi tai, kad mūsų visuomenėse yra inovatyvių ir plačiai mąstančių žmonių, kurie net nesulaukę dvidešimties kuria verslus ir neslepia globalių ambicijų. Aš nematau tiek daug tokių žmonių savo amžiaus grupėje. Ir tai nėra žmonės, kurie nori parduoti savo paslaugas ir produktus Latvijai, tai žmonės, kurie savo kūriniais planuoja pakeisti pasaulį. Manau, kad tai yra kelias į sėkmę.

Kalbant apie technologijų plėtrą, ar turėtume rizikuoti ir investuoti į naujų produktų kūrimą, ar geriau „sužaisti saugiai“ plėtojant jau sukurtus produktus?

– Estijoje mes turime posakį „kiškiai negeria šampano“, tai reiškia, kad kartais reikia priimti rizikingus sprendimus, rizikuoti. Tai galioja ir valdžiai. Aišku, ji turi užtikrinti tam tikrą stabilumą, ji negali rizikuoti mokesčiais, pensijų sąskaita, tačiau galima turėti inovatyvius, bet rizikingesnius projektus, kurie būtų atpažįstami.

Kalbant apie mus, tokiu projektu tapo „e-buveinė“, kurią pradėjo įgyvendinti mano vyriausybė. Mes nuo pat pradžių supratome, kad jeigu galėsime duoti kortelę, kuri nurodys, kad gyveni Estijoje bet kuriam pasaulio piliečiui, tai bus rizikinga. Tačiau nusprendėme, kad teigiamas efektas bus didesnis nei rizikos, dėl to įgyvendinome šį projektą.

Šį pavasarį jūs tapote vienu iš „Blockchain Centre Vilnius“ valdybos narių. Ar turite tokių ar panašių projektų Estijoje?

– Deja, ne, bet aš tikiuosi, kad kažkuriuo metu jų ten atsiras. Esu priverstas didžiuotis Lietuva ir „Blockchain Vilnius“ įkūrėjais. Manau, kad visuomenės informavimas ir susidomėjimo skatinimas yra nedidelis dalykas, tačiau Lietuva parodė, kad yra toli į ateitį žvelgianti šalis.

Prieš 15 – 16 metų Estija pačiu laiku pradėjo plėsti savo technologijų sektorių, tačiau dabar, kai aušta „blockchain“ ir dirbtinio intelekto era, matau, kad Lietuva pradėjo vystyti šias sritis pačiu laiku. Aš tikiuosi, kad Lietuvos valdžia, investuotojai ir gyventojai nenustos to vystyti, ir po kurio laiko matysime rezultatus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Vasarinių padangų sezonas: kur rasti geriausią kainos ir kokybės santykį?
Reklama
Pranešimas apie prašymų dėl triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimo išlaidų kompensavimo priėmimą
Reklama
Atėjo metas apsitverti sklypą: specialistų patarimai
Reklama
„CFMOTO“ tapo naujos motociklų vairavimo akademijos Lietuvoje partneriais
Užsisakykite 15min naujienlaiškius