Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2015 03 05 /2015 03 06

„Open R&D Lietuva“ – tiltas bendrai verslo ir mokslo sėkmei

Atviras Lietuvos mokslo ir inovacijų tinklas „Open R&D Lietuva“ – didžiausias inovacijų infrastruktūros, paslaugų ir kompetencijų tinklas Baltijos šalyse. Jo tikslas – sutelkti moderniausiomis technologijomis dirbančius aukščiausios kvalifikacijos mokslo specialistus ir Lietuvos bei užsienio verslininkus bendram darbui. Anot „Open R&D Lietuva“ tinklo kūrimą kuruojančios Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) direktoriaus Arūno Karlono, mokslo laimėjimai yra būtini sėkmingam verslui, tačiau, deja, ne visada inovatyvus ir pažangus produktas randa savo investuotoją. Atviras Lietuvos mokslo ir inovacijų tinklas būtent ir yra vieta jiems susitikti.
Atviras Lietuvos mokslo ir inovacijų tinklas „Open R&D Lietuva“
Atviras Lietuvos mokslo ir inovacijų tinklas „Open R&D Lietuva“ / MITA nuotr.

„Open R&D Lietuva“ – kas tai?

„Open R&D Lietuva“ – atviras Lietuvos mokslo ir inovacijų tinklas, apimantis tris didžiausius šalies miestus – Vilnių, Kauną ir Klaipėdą. Tinklas vienija penkiuose mokslo, studijų ir verslo slėniuose – Saulėtekio, Santaros, Santakos, Nemuno ir Jūriniame įsteigtus atviros prieigos centrus, aprūpintus moderniausia įranga ir pažangiausiomis technologijomis. Čia sutelkta aukščiausios kokybės infrastruktūra, dirba aukščiausios kvalifikacijos specialistai ir partneriai, kurie verslininkams yra tiesiog ranka pasiekiami.

MITA direktorius A. Karlonas neabejojo, kad, siekiant verslo pažangos, visų pirma reikia atsigręžti į mokslą, inovacijas, būtent todėl ir buvo nuspręsta steigti minėtus atviros prieigos centrus, nemažai į juos investuoti: „Verslo sėkmei būtini mokslo laimėjimai. Todėl investavome į aukščiausios kvalifikacijos specialistus ir moderniausią įrangą tam, kad šiandien Lietuva būtų vienu iš pažangiausių mokslo ir tyrimų centrų Centrinėje ir Rytų Europoje.“

MITA nuotr./MITA direktorius Arūnas Karlonas
MITA nuotr./MITA direktorius Arūnas Karlonas
 

A. Karlonas teigė, kad vienas „Open R&D Lietuva“ tikslų yra sudaryti geriausias sąlygas kurti aukščiausio lygio moksliniais tyrimais pagrįstas naujas technologijas, produktus, kurti mokslui imlaus verslo infrastruktūrą ir skatinti jų bendradarbiavimą.

Atviros prieigos centruose vykdomi moksliniai tyrimai, atliekami eksperimentai, analizės ar įvairūs matavimai, kuriami ir gaminami prototipai, vykdomi mokymai ir teikiamos profesionalios konsultacijos mokslinių tyrimų, technologijų ir inovacijų diegimo klausimais. Tai puiki galimybė verslui žengti kur kas platesnius žingsnius ir tuo pasinaudoti.

MITA direktoriaus teigimu, Lietuva yra viena iš tinkamiausių valstybių tokiems tinklams steigti, nes joje sukurta aukšta institucijų tarpusavio bendradarbiavimo kultūra: „Mūsų šalis išsiskiria istoriškai susiklosčiusiomis aukščiausios kokybės elektronikos, mechanikos, gyvybės mokslų ir IRT technologijų kompetencijomis. O mūsų sukauptą patirtį labai gerai papildo ir šalyje ruošiami aukščiausios kvalifikacijos specialistai.“

Investuoti Lietuvoje – verta

„Open R&D Lietuva“ tikisi pažangiausiais mokslo laimėjimais sudominti ne tik Lietuvos verslininkus. A.Karlonas neabejojo, kad Lietuva yra viena iš tinkamiausių valstybių investicijoms ir skaičiai, pasak jo, kalba patys už save.

Lietuva pagal prognozuojamą investicijų pelningumą Europoje yra antra. „Šalis pagal verslo sukūrimo paprastumą pasaulyje yra 11. O prieš kelis metus pateiktais „Eurostat“ duomenimis, pagal vienam šalies gyventojui tenkantį matematikos ir tiksliųjų mokslų absolventų skaičių – pirma ES“, – šalies privalumus vardijo mokslo ir verslo bendradarbiavimą kuruojančios įstaigos vadovas.

Ne ką mažiau svarbūs, investuotojų akimis – Lietuvos pasiekimai interneto srityje. Pagal duomenų įkėlimo į interneto tinklą Europos Sąjungoje šalis užima pirmą vietą, pagal duomenų siuntimo greitį – 3. Statistikos departamento duomenimis, nuo 2005-ųjų metų išlaidos mokslui ir tyrimams Lietuvoje kasmet kyla po 11 proc. Galiausiai, Lietuvos geografinė padėtis patogi kiekvienam Europos verslininkui – nuo bet kurios žemyno sostinės skrydis į Vilnių trunką ne daugiau kaip 3 val.

Svarbu – bendradarbiavimas su verslu

Mokslo ir verslo bendradarbiavimo naudą puikiai įrodo jau pripažinimo sulaukę pavyzdžiai. Vienas jų – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Naujausių farmacijos bei sveikatos technologijų centro ir UAB „Aconitum“ sukurtas priešvėžinis augalinis palaikomosios terapijos preparatas. Lietuvoje įrengta ir jau Ukrainoje bei Baltarusijoje diegiama unikali automobilių parkavimo sistema – taip pat bendro mokslo ir verslo darbo rezultatas. Jo autoriai – Kauno technologijos universiteto elektronikos ir elektros valdymo inžinerijos specialistai.

Į priekį mus veda noras kurti ir tobulėti. O tai yra būtent tai, ko reikia verslo augimui, – teigė A.Karlonas.

Puikus pavyzdys ir Vilniaus universiteto Taikomųjų mokslų instituto Skystųjų kristalų laboratorijos mokslininkų azoto ir sieros plačiai išsišakojusių aromatinių junginių pagrindu sukurtos cheminės medžiagos, kurios eksportuojamos visame pasaulyje. Unikalia lietuvių išrasta metodika televizorių, telefonų ir kitų gaminių gamybos linijų optimizavimui pasinaudojo net tokios pasaulio pripažinimą pelniusios kompanijos kaip „Acros Organics B.V.B.A.“ (Belgija), „ChukanButsu“, Ltd. (Japonija), „Alfa Aesar“, „Avocado Research Chemicals“, Ltd.

MITA direktorius kalbėjo, kad puikių mokslo ir verslo sąveikos pavyzdžių yra nemažai, o „Open R&D Lietuva“ siekis ir yra, dar labiau juos skatinti: „Į priekį mus veda noras kurti ir tobulėti. O tai yra būtent tai, ko reikia verslo augimui.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius