Dabar populiaru
Publikuota: 2015 rugpjūčio 21d. 14:03

Startuolių vizą įteisinti siūlanti „Versli Lietuva“: tai – didžiulė ir naudinga investicija į ateitį

Konkurencija
123rf.com nuotr. / Startuoliai

„Ne paslaptis, kad Lietuvoje šiuo metu vyksta proto nutekėjimo procesas, o norėdami išlikti konkurencingi globalioje rinkoje, šią problemą turime spręsti. Vienas iš būdų – talentingiems gerų verslo idėjų turintiems žmonėms iš trečiųjų šalių leisti jas realizuoti Lietuvoje“, – apie tokio sprendimo naudą kalbėjo VšĮ „Versli Lietuva“ projektų vadovė Rimantė Ribačiauskaitė. Jei teisėkūros procesai vyktų sklandžiai, Lietuva prie startuolių vizą įteisinusių šalių, tokių kaip Kanada, Čilė, Italija, Nyderlandai ir kitos, prisijungtų jau kitąmet.

Investicija į ateitį

Prieš pradedant kalbėti apie startuolių vizos naudą, „Verslios Lietuvos“ atstovė R.Ribačiauskaitė užbėgo įvykiams už akių. „Noriu pabrėžti, kad kai kalbame apie startuolių vizą, kalbame tik apie startuolius, aukštąsias technologijas ir IT sritį. Jei pavyktų įteisinti startuolių vizą, į šalį tikrai nesuvažiuotų nesuskaičiuojamas skaičius įvairiausių verslų, kaip kartais manoma“, – pabrėžė specialistė.

Ne paslaptis, kad Lietuvoje šiuo metų vyksta proto nutekėjimo procesas, o norėdami išlikti konkurencingi globalioje rinkoje, šią problemą turime spręsti.

„Ne paslaptis, kad Lietuvoje šiuo metų vyksta proto nutekėjimo procesas, o norėdami išlikti konkurencingi globalioje rinkoje, šią problemą turime spręsti. Vienas iš būdų – talentingiems žmonėms iš trečiųjų šalių su geromis idėjos leisti jas realizuoti Lietuvoje. Startuolių vizos įteisinimas – labai svarbi ir naudinga investicija į ateitį. Turime nepamiršti, kad esame pasaulinio žaidimo dalyviai.

Antra, į šalį įsileisime tik perspektyvius, labai aukšto lygio startuolius, kurie, tikėtina, atneš ekonominės naudos, o ką jau kalbėti apie verslo ekosistemos plėtimą, patirtį, kontaktus. Pastarieji dalykai startuolių pasaulyje yra bene svarbiausi“, – priežastis, kodėl Lietuvai reikia įsileisti startuolius, vardijo R.Ribačiauskaitė.

Šiuo metu norint pradėti vystyti savo startuolį Lietuvoje užsienio verslininkui reikia susitvarkyti begalę dokumentų, ši procedūra gali užtrukti net apie metus. „Įsivaizduokime, kad žmogus nori kur nors Europoje įsteigti startuolį. Pagalvoja, kad, sakykime, Nyderlanduose ar Italijoje sąlygos yra kur kas geresnės, ir, aišku, ten ir nuvyksta. Dabar Lietuva šiuo požiūriu labai atsilieka. Būtent todėl, remdamasi kitų šalių patirtimi, „Versli Lietuva“ šiuo metu dėlioja startuolių vizos įteisinimo modelį“, – kalbėjo projektų vadovė.

Kitų šalių patirtis

R.Ribačiauskaitė pasakojo, kad kai kurios pasaulio šalys jau seniai suprato leidimo perspektyviems startuoliams dirbti jų šalyse naudą. „Kanada tokią praktiką taiko jau senokai, už Atlanto tai daro ir Čilė. Kalbant apie Europą, startuolių vizą yra įteisinusi Italija, Airija, Danija, Nyderlandai. Visai neseniai prie pastarųjų prisijungė ir Prancūzija“, – vardino „Verslios Lietuvos“ atstovė.

„Verslios Lietuvos“ nuotr./VšĮ „Versli Lietuva“ projektų vadovė Rimantė Ribačiauskaitė
„Verslios Lietuvos“ nuotr./VšĮ „Versli Lietuva“ projektų vadovė Rimantė Ribačiauskaitė

Startuolių vizos suteikimo praktika minėtos šalyse, anot R.Ribačiauskaitės, turi ir skirtumų, ir panašumų. „Visur stengiamasi leidimą vystyti savo verslą suteikti greitai – maždaug per mėnesį, skiriasi tik kai kurie kriterijai. Pavyzdžiui, Kanadoje gauti startuolio vizą gali tik turėdamas sąsajų su jų verslo pasauliu – verslo angelų rekomendacijų ar pan. Nyderlandai, Danija ir Prancūzija, tuo tarpu, vadovaujasi kitais kriterijais – atsižvelgia į pačia koncepciją, pačius startuolius.

Visur stengiamasi leidimą vystyti savo verslą suteikti greitai – maždaug per mėnesį, skiriasi tik kai kurie kriterijai.

Šiose šalyse specialūs atrankos komitetai, kuriuos savanoriškais pagrindais sudaro savo srities profesionalai, vertina ir sprendžia, kurie startuoliai atitinka iškeltus kriterijus. Prancūzijoje atrinktiems startuoliams netgi siūlomas papildomas finansavimas, darbo vieta bei padėsiantys vystyti idėją mentoriai. Kuriant Lietuvos startuolių vizos modelį, daugiausia patirties semtasi iš Nyderlandų bei Danijos modelių“, – tikino R.Ribačiauskaitė.

Svarbiausi kriterijai

„Verslios Lietuvos“ siūlomame startuolių vizos modelyje vienu iš svarbiausių kriterijų įvardijama pati verslo koncepcija. „Būtina įsitikinti, ar ta idėja vertinga, turinti potencialo. Startuolių įkūrėjai turės atsiųsti savo startuolio aprašymą, kurį vertins kompetentinga komisija.

Būtina įsitikinti, kad startuolio idėja vertinga, turinti potencialo. Tai vertins kompetentinga komisija.

Pastarąją planuojama sudaryti naudojantis kitų šalių patirtimi. Į ją bus kviečiami geriausiai tokio pobūdžio darbą išmanantys profesionalai – rizikos kapitalo fondų ir akseleratorių atstovai, kurie jau dabar palaiko idėją ir sutinka prisidėti. Proceso koordinavimo vaidmuo galėtų atitekti „Versliai Lietuvai“ – pirmąjį žingsnį pristatė R.Ribačiauskaitė.

Taip pat, anot pašnekovės, bus vertinamas ir pats startuolio įkūrėjas bei jo komanda. „Juk vizą gauna pats žmogus. Planuojame interviu, pokalbius su jais, būtina bent kiek susipažinti su tuo žmogumi. Dar svarbiau – komanda. Norime apsisaugoti nuo piknaudžiavimo, kad į šalį nepatektų žmonių, kurie visiškai nesusiję su startuoliu. Būtent todėl komandos narių vaidmuo ir kompetencijos taip pat bus kruopščiai vertinami“, – pasakojo projektų vadovė.

Tik tada, kai bus įsitikinta, kad tai tikrai yra startuolis, ir jis atitinka visus reikalavimus, pasak R.Ribačiauskaitės, jam bus suteikta galimybė dirbti šalyje.

Svarstoma dėl limito

Paklausta apie įmonių skaičiaus ar suteikiamo laiko dirbti Lietuvoje limitą, R.Ribačiauskaitė teigė, kad šis klausimas dar svarstomas. „Visų pirma, galvojame, ar yra poreikis tokį limitą įvesti. Tikslų atsakymą sužinotume, matyt, tik kuris laikas po startuolių vizos įteisinimo. Vis dėlto, kaip sakiau, nereikia tikėtis, kad tų startuolių čia bus itin dideli srautai. Tam, kad atskirtume tikrai vertus bei reikalingus šaliai startuolius, ir yra kuriami anksčiau minėti kriterijai“, – kalbėjo pašnekovė.

Ketiname būti jiems kaip mentoriai – ir padėti, kai reikia, ir truputį prižiūrėti.

Kitose šalyse, sakykime, Danijoje, per metus išdalinamų startuolių vizų skaičiaus limitas yra – 50. „Jei galvotume apie limitą mūsų šalyje, veikiausiai jis būtų panašus“, – tikino R.Ribačiauskaitė. Šis skaičius, pasak „Verslios Lietuvos“ atstovės, yra optimalus, kurį įstaiga gali aptarnauti. „Įsileidę startuolius į šalį mes nepaliksime jų likimo valiai. Ketiname būti jiems kaip mentoriai – ir padėti, kai reikia, ir truputį prižiūrėti. Startuoliai po pirmųjų gyvavimo metų Lietuvoje bus vertinami ir tai, kaip jiems seksis, nulems tolimesnę jų ateitį šalyje“, – dėstė R.Ribačiauskaitė.

„Verslios Lietuvos“ projektų vadovė neabejojo, kad startuolių vizos įteisinimas – labai svarbus žingsnis šaliai. Jis suteiktų galimybę į šalį prikviesti talentingų žmonių, kurie kurtų pridėtinę vertė, darbo vietas bei dalintųsi itin vertinga patirtimi. R.Ribačiauskaitė vylėsi, kad startuolių vizos įteisinimas neužtruks ir Lietuva taps pirmoji Rytų Europoje, realizavusi tokią idėją.

Partnerio turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

04:17
01:26
02:04

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką