TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

„Verslas veža“ siekis – užkurti jaunimo ir regionų verslumo variklį

Vyras
„Shuterstock“ nuotr. / Vyras
Šaltinis: 15min
0
A A

Padėti regionų ir jauniems verslininkams įsitvirtinti šalies verslo ekosistemoje, pakelti konkurencingumo lygį, įtraukti į verslo aplinką perspektyvius ir idėjas dar tik brandinančius žmones, pastūmėti juos mąstyti kitaip – tai „Verslios Lietuvos“ programos „Verslas veža“ siekiai. Lankydami tiek didelius, tiek mažus šalies miestus verslumo specialistai ir verslininkai dalinasi ne tik teorine, bet praktine patirtimi. „Būtent praktinė dalis ir yra svarbiausia. Kai apie verslą papasakoja žmogus, kilęs iš to paties miesto. Tos paprastos istorijos ir motyvuoja žmogų“, – tikino pastarajame „Verslas veža“ renginyje su savo kraštiečiais verslo patirtimi dalinęsis UAB „Verslo vaikis“ vadovas Donatas Plieskis.

Nori – gali

„Verslios Lietuvos“ projektų vadovė Inga Stegvilaitė pasakojo, kad 4 metus vykdomos programos „Verslas veža“ pagrindinis tikslas – motyvuoti jaunus žmones kurti verslą: „Norime paskatinti juos generuoti verslo idėjas, nebijoti mąstyti kitaip ir kurti darbo vietas sau patiems.“

Į 16–29 metų amžiaus žmones orientuota verslumo programa su žinomais verslininkais, regionų verslo sėkmės istorijomis ir praktiniais patarimais kasmet aplanko 16 šalies miestų – 5 didžiuosius ir 11 mažesniųjų. „Amžiaus grupės, į kurią orientuojamės, amplitudė plati – nuo vyresniųjų klasių moksleivių, studentų iki jau dirbančių, bet savo verslo idėją brandinančių žmonių. Stengiamės jiems parodyti, kad nei amžius, nei vieta verslui nėra kliūtis. Jei nori daryti, tai ir gali“, – kalbėjo I.Stegvilaitė.

Siekiame jiems parodyti, kad nei amžius, nei vieta verslui nėra kliūtis. Jei nori daryti, tai ir gali, – kalbėjo I.Stegvilaitė.

„Verslios Lietuvos“ atstovė pasakojo, kad mažesniuose miesteliuose renginys dažniausiai vyksta mokyklose, taip siekiama pritraukti daugiau jaunesnės auditorijos. „Tokie renginiai būna labiau motyvaciniai. Tai reiškia, kad bandome jaunus žmones įkvėpti kurti verslą. Kviečiame apie verslą pasakoti ne tik žymius žmones, bet ir tuos, kurie verslą įkūrė, sakykime, jų miestelyje.

Taip parodome jaunam žmogui, kad verslininku gali būti ne tik žinomas ir televizoriuje matomas žmogus. Tos paprastos regioninių verslų istorijos padeda jiems patikėti, kad verslas – ne tik darbo vietos sau ir bendruomenei įkūrimas, tai ir savęs patikrinimas, įtvirtinimas, įprasminimas“, – dėstė ji.

Pastarasis „Verslas veža“ renginys vyko Molėtų gimnazijoje, o vienu iš mentorių buvo būtent ją baigęs UAB „Verslo vaikis“ vadovas D.Plieskis. „Manau, tokie renginiai labai vertingi. Didžiausia nauda ir yra ta, kad žmonės pasakoja apie verslą iš savo patirties, o ne aukštomis mokslinėmis frazėmis. Žmonės pamato, kad verslininku gali tapti ir iš jų miestelio kilęs žmogus, kad nebūtinai jis turi būti baigęs aukštuosius mokslus. Kad kažko pasiekia ir žmonės, kurie neturėjo nei pinigų, nei patirties – viską darė patys, kaupdami žinias, o vėliau su didesne atsakomybe ir aiškesniu tikslu net grįžtantys į mokslus. Mano galva, tai svarbiausia“, – kalbėjo verslininkas.

Į mažuosiuose miestuose vykstančius „Verslas veža“ renginius vidutiniškai susirenka daugiau nei 150 verslauti svajojančių jaunuolių, didesnių miestų renginiai siekia net 2000 dalyvių.

Didžiausia nauda ir yra ta, kad žmonės pasakoja apie verslą iš savo patirties, o ne aukštomis mokslinėmis frazėmis, – teigė D.Plieskis.

Praktiniai mokymai

„Sostinėje ar didesniuose miestuose „Verslas veža“ apima platesnę auditoriją. Dažniausiai renginiai vyksta arenose ir jie neapsiriboja tik motyvaciniais pranešimais. Svarbi dalis būna ir praktiniai mokymai“, – kalbėjo „Verslios Lietuvos“ projektų vadovė.

Praktiniai mokymai skirti auditorijai, turinčiai konkrečią verslo idėją ar jau labai rimtai galvojančiai apie savo įmonės steigimą. „Mokymuose kalbama apie konkrečią verslo sritį, sakykime, grožio salono atidarymą. Šių mokymų metu pristatomi įvairiausi niuansai, su kuriais tenka susidurti pradedantiesiems. Pasakojama apie tai, kokių dokumentų, leidimų, licencijų prireiks. Galiausiai, pakviečiamas žmogus, užsiimantis ta veikla, ir galintis pasidalinti savo patirtimi“, – pasakojo I.Stegvilaitė.

„Rengdami kiekvieną renginį ir rinkdamiesi miestą atsižvelgiame į verslumo, jaunimo užimtumo, darbo ir aktyvumo tendencijas. Kone kiekvieno regiono problema – sezoniškumas. Stengiamės drąsinti į verslą pažiūrėti kitu kampu. Ieškoti sprendimų, kurie išlaisvintų nuo sezoninės priklausomybės. Paprastas pavyzdys, kad ir ta pati kaimo sodybą. Juk ne taip sunku ją pritaikyti ir žiemos poilsiui. Taip pat lanksčiau pažiūrėti galima ir į kitas veiklas“, – neabejojo „Verslios Lietuvos“ projektų vadovė.

Anot I.Stegvilaitės, pagrindinis siekis – skatinti mąstyti plačiau. Įtikinti, kad verslas nepriklauso nuo amžiaus ar regiono, jei turi idėją – niekur nereikia važiuoti, gali ją įgyvendinti ir čia.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Dakaras 2018

Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką