Dabar populiaru
Publikuota: 2015 vasario 19d. 19:04

Verslo angelai siūlo atsisakyti „nemokamų“ pinigų ir geriau išnaudoti investicijas

Verslininkas
„Shuterstock“ nuotr. / Verslininkas

Lietuvoje jau nuo 2009 m. įgyvendinama nuosekli verslo rėmimo strategija, kai šalia įmonių kreditavimo skatinimo vystoma ir ankstyvojo (Seed), rizikos kapitalo (Venture capital) bei privataus kapitalo (Private Equity) ekosistema. Ūkio ministerijos iniciatyva kuriamomis naujomis finansinėmis priemonėmis skatinamos investicijos į Lietuvos įmonių kapitalą. Šie pokyčiai paskatino įsteigti rizikos kapitalo fondus, Practica valdomus „seed“ ir „venture capital“ fondus, Verslo angelų ko-investuojantį fondą. Taip pat tai yra labai geras pavyzdys, kai efektyviai – ne negrąžinamomis subsidijomis, bet finansiniais instrumentais yra remiamos Lietuvos įmonės, lėšos, vieną kartą panaudotos įmonių rėmimui sėkmingai grįžta ir gali būti naudojamos kitoms įmonėms remti.

Šie fondai jau yra atlikę 76 investicijas į Lietuvos įmones, investuodami į jas apie 43,5 mln. eurų, iš kurių 30,6 mln. eurų yra iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšos, likusi suma – privačių investuotojų lėšos.

Mitai apie verslo angelus

Ūkio ministerija, siekdama padidinti galimybes verslui gauti finansavimą, prieš kelerius metus pradėjo įgyvendinti priemonę „Kontroliuojantieji fondai“, kurios tikslas – pagerinti finansavimo prieinamumą smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams naudojant įvairių finansinių priemonių (produktų) rinkinį. Ši parama yra grąžintina, o lėšos vėl investuojamos, todėl daugiau mažųjų ir vidutinių įmonių gali pasinaudoti ES lėšomis. Šiuo metu priemonė „Kontroliuojantieji fondai“ yra įgyvendinama per du kontroliuojančiuosius fondus: INVEGOS fondą ir JEREMIE fondą, kuris ir valdo minėtus rizikos kapitalo ir Verslo angelų fondus.

„Ieškodami būdų padidinti Lietuvos mažosioms ir vidutinėms įmonėms galimybes gauti finansavimą per įvairius finansinius instrumentus, numatėme, kad vienas iš tokių instrumentų – rizikos kapitalo investicijos į perspektyvias idėjas ir didelį augimo potencialą turinčias jau veikiančias įmones“ – sako ūkio ministras Evaldas Gustas. „Istoriškai buvo susiklostę, kad ES struktūrinių fondų lėšos verslui buvo skirstomos kaip negrąžintina parama. Tačiau tai keičiasi – šiuo metu jos vis labiau yra orientuojamos į finansines priemones. Tai – ypač teigiamas pokytis, leidžiantis daug efektyviau išnaudoti ES struktūrinių fondų lėšas“, – teigė E. Gustas.

Šiuo metu jos vis labiau yra orientuojamos į finansines priemones. Tai – ypač teigiamas pokytis, leidžiantis daug efektyviau išnaudoti ES struktūrinių fondų lėšas“, – teigė E. Gustas.

Pasak ūkio ministro, viena iš finansinių priemonių – Verslo angelų fondas – patraukli įmonėms, nestokojančioms novatoriškų planų, tačiau stokojančioms finansinių resursų jiems įgyvendinti. Į įmonę „atkeliavę“ verslo angelai yra pasirengę įvertinti ne tik jos nauja idėja pagrįstą verslo planą, bet ir padėtį, ir galimybes. O valstybei tokia priemonė patraukli dėl to, kad šalia viešųjų lėšų pritraukiamos privačios lėšos, taip investicijos į įmonę padvigubėja, o be to, investuotos lėšos sugrįžta ir gali būti panaudotos kitoms įmonėms.

Europos angelų tinklo (EBAN) garbės prezidentas Paulo Andrezas, ne kartą lankęsis Lietuvoje ir praėjusių metų pabaigoje dalyvavęs „Investicijų ir verslo garantijų“ (INVEGA) surengtoje tarptautinėje konferencijoje „SVV plėtra, sudarant geresnes finansavimo galimybes“, iškėlė verslo angelų ir rizikos kapitalo fondų investicijų svarbą ir neabejojo, kad pats laikas pamiršti „nemokamus“ pinigus – subsidijas ir dotacijas – verslui, svarbu suteikti palankias sąlygas ir galimybes verslo angelams bei rizikos kapitalo fondams, nes būtent jų pagalba kuriamos naujos darbo vietos, pridėtinė vertė ir gerinama verslo ekosistema.

Kalbą apie verslo angelų naudą tiek verslui, tiek valstybei P. Andrezas pradėjo nuo to, kad būtina griauti kelis apie juos vyraujančius mitus. Anot EBAN prezidento, dažnai manoma, kad verslo angelai investuoja tik į savo regionus, tačiau P.Andrezas teigė, kad investuotojai ieško geriausių idėjų visame pasaulyje. Neretai galvojama, kad Europoje iš viso yra keli verslo angelai, tačiau jis patikino šiandien žemyne neformalių investuotojų suskaičiuojama apie 260 000.

Netiesa ir tai, kad dažniausiai verslo angelai investuoja Jungtinėse Amerikos Valstijose ir ten buvo finansuoti tokie didžiuliai projektai kaip „Facebook“, „Skype“ ar „Google“ – visi jie buvo finansuoti Europos investuotojų.

P.Andrezas ragino netikėti stereotipais, kad verslo angelai yra seni verslininkai, linkę visiškai kontroliuoti finansuojamus verslus bei visiškai nesidomintys naujovėmis. Anot EBAN garbės prezidento, verslo angelai nori ne tik investuoti, bet ir dalintis savo žiniomis, patirtimi, kontaktais ir tai daryti kartu.

P.Andrezas paneigė taip pat ir mitą, kad verslo angelų investicijos pradiniame etape palyginti su rizikos kapitalo fondu yra labai ribotos. Pasak EBAN garbės prezidento, 2012-aisiais rizikos kapitalo fondai į pradinius įvairių verslų etapus investavo 1,9 mlrd. eurų, o privatūs investuotojai – 5,1 mlrd.

Būtina keisti strategiją

Verslumą lemia ne tik pinigai – tai yra ir žinios, patirtis, gebėjimai. „Šiuo klausimu dauguma valstybių elgiasi lyg turtuolės, investuoja į jaunų žmonių mokslą, švietimą, tačiau, kai jie būna pasirengę kurti pridėtinę vertę, nesudaro tam galimybių“, – pasakojo P.Andrezas.

„Šiuo klausimu dauguma valstybių elgiasi lyg turtuolės, investuoja į jaunų žmonių mokslą, švietimą, tačiau, kai jie būna pasirengę kurti pridėtinę vertę, nesudaro tam galimybių“, – kalbėjo P.Andrezas.

Taigi vienas iš sprendimų būdų ir yra verslo angelai – kurie ne tik prisiima pačių rizikingiausių verslų riziką, bet ir dalijasi savo patirtimi, žiniomis ir suteikia galimybę kurti pridėtinę vertę savo valstybei. Vis dėlto tai, kiek neformalūs investuotojai nuveiks, labai priklauso ir nuo vyriausybių. Anot EBAN garbės prezidento, puikus pavyzdys – Jungtinė Karalystė: „Daugiausia Europoje verslo angelai investuoja Jungtinėje Karalystėje, ir Ispanijoje. Kodėl? Atsakymas paprastas – joje verslo angelams yra įvestos mokesčių lengvatos. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje į verslo pradžios etapą verslo angelai investavo 1mlrd. svarų.“

Investicijos – dar ne viskas

2013-ais metais verslo angelai investavo apie 7,5 mlrd. eurų – tai didžiausia Europoje investuota kapitalo suma, o JAV ji siekia dar daugiau. Neformalūs investuotojai finansavo daugiau kaip 33 tūkst. Europos bendrovių, vienai vidutiniškai teko apie 160 tūkst. eurų. Vis dėlto P.Andrezas pabrėžė, kad investicijos – dar ne viskas.

Neformalūs investuotojai finansavo daugiau kaip 33 tūkst. Europos bendrovių, vienai vidutiniškai teko apie 160 tūkst. eurų.

Verslo angelai paprastai investuoja į įmones, kuriose yra iki 5 darbuotojų, prabėgus trejiems metams jų vidutiniškai padaugėja iki 16. 2013-aisiais verslo angelai sukūrė daugiau kaip 184 tūkst. darbo vietų.

„Ir tai dar ne viskas. Kai kalbame apie verslo angelų veiklą, minty turime ir patirtį, ir žinias, nes atlikti tyrimai parodė, kad 57 proc. verslo angelų investicijų atliekamos kartu su keliais privačiais investuotojais. Tai praplečia ir žinių, ir patirties, ir ryšių ratą“, – neabejojo P.Andrezas.

EBAN garbės prezidentas pridūrė, kad lyginant verslo angelus ir rizikos kapitalo fondus, verta žinoti, kad pastarieji labiau investuoja į vėlyvesnius verslo etapus, o privatūs investuotojai – į pradinius.

Padėtis gerėja

Verslo angelas ir UAB „ProBioSanus“ vadovas T.Andrejauskas teigė, kad dar prieš kelerius metus Lietuvoje buvo prasta finansavimo galimybių sistema, kuri pastaruoju metu gerėja.

„13 metų dirbau banke, taigi buvau kapitalo teikėjas, kaip verslo angelas juo esu ir dabar, bet tuo pat metu, kaip įmonės vadovas, esu jau ir kapitalo vartotojas – taigi finansavimo galimybes mačiau iš visų pusių. Galiu pasakyti, kad prieš kelerius metus verslo finansavimo srityje dominavo bankai, jų rizikos tolerancija buvo didžiulė ir tai nesudarė galimybių vystytis privataus kapitalo finansavimo sistemai. Atėjusi ekonominė ir finansų krizė viską sustatė į vietas – bankų rizikos apetitas sumažėjo ir atsirado vietos vystytis akcinio kapitalo finansavimo instrumentams – fondams ir verslo angelams“, – kalbėjo T.Andrejauskas.

Iki lūžio taško, pasak UAB „ProBioSanus“ vadovo, startuolius Lietuvoje finansuodavo tik fiziniai asmenys bei pavieniai vietos ar užsienio startuolių fondai. Visa kita normaliai veikiančių įmonių finansavimo rinkos dalis priklausė bankų paskoloms. „ Dabar kuriama kitokia verslo finansavimo sistema. Normalu, kad startuolio fazėje yra pritraukiamos privačios investicijos, nes šiame etape rizika yra didžiausia. Taigi šiame etape dalyvauja verslo angelai arba dar Lietuvoje nelabai paplitęs, bet tikiu, kad turintis ateitį, vadinamasis „minios“ finansavimas (crowd funding)“, – dėstė verslo angelas.

„Taigi atsirado finansavimo šaltiniai startuoliams. Toliau, kai įmonė auga ir atsiranda pastovus pajamų srautas, prisijungia rizikos kapitalo fondai ir bankai, kurie dalijasi finansavimo rizika specializuotų garantijų pagalba, pavyzdžiui, Invegos garantija). Kai įmonė užauga ir turi garą verslo istoriją bei perspektyvą, prisijungia ir likę konservatyvūs bankai“, – tęsė T.Andrejauskas.

UAB „ProBioSanus“ vadovas tik pridūrė, kad vis dar didžioji finansavimo dalis tenka antram ir trečiajam etapui, o labai norėtųsi, kad investicijų daugiau gautų ir pradinis – startuolio – etapas. Tokiu būdu būtų skatinama kurtis daugiau startuolių ir sėkmės istorijų statistika vienareikšmiškai padidėtų, reiškia užaugtų ir grąža iš tokių investicijų. Šia linkme, anot T.Andrejausko, nors ir lėtokai, bet judama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Aktualu

Neįgaliųjų poilsis Šventojoje: penkių kvadratinių metrų zona palubėje su kebliu patekimu

Aktualu

Paulius Gritėnas: Ofiso planktono rengimo ministerija

24sek

„Žalgiris“ susigrąžins į Barseloną nuklydusį Lietuvos talentą

Pasaulis kišenėje

Karališka prabanga ir didybė: įspūdingiausi valdovų rūmai pasaulyje

Gazas

Netrukus Vilnių užplūs jaunų vairuotojų srautas: pavojingų vietų sąrašas

Aktualu

Advokatas R.Jurka apie E.Vėlyvio akciją: gerai, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas

TOP6: ką skaityti ir kuo svarbios paveikslėlių knygos vaikams – pasakoja ekspertai

Verslas

N.Numavičiaus kontroliuojama įmonė rekonstruos dalį „Audėjo“

Gazas

BMW paskelbė: visiškai autonominiai automobiliai – utopija

24sek

LaVaras Ballas apsimelavo: naujos jo lygos žaidėjai liko be žadėtų pinigų

Maistas

Gaudom paskutinius vasaros savaitgalius: receptai, kuriuos būtina išbandyti

Gyvenimas

Kodėl ant vaismedžių pūva obuoliai ir kriaušės? Specialistas pataria, kaip to išvengti

Vardai

Maksimas Galkinas sausakimšoje Palangos salėje šaipėsi iš D.Grybauskaitės ir kaltinimų Rusijai

Gazas

50 metų vienoje darbovietėje išdirbęs vairuotojas: „Aplink Žemę ne kartą apsukau“

Interviu Sportas

„Žalgirio“ treneris pripažino: „pigūs“ įvarčiai krito dėl įtampos

Vardai

Kodėl iš neblaivaus E.Dragūno nebuvo konfiskuotas „Lamborghini“: advokatės komentaras

Kultūra

Penktadienį 15min studijoje – prestižiniame Lokarno kino festivalyje apdovanoto filmo „Rūgštus miškas“ kūrėjai

Nerimstant patikroms bei kratoms Pravieniškių pataisos namuose, netyla ir nuteistųjų priekaištai. Šįkart kaliniai niršta, kad į galimą turėti 30 kg asmeninių daiktų limitą įskaitomas ir įkalinimo įstaigos parduotuvėje įsigytas maistas. „Konfiskuotas maistas bus perduotas artimiesiems. Mes dar apiperkame laisvėje esančiuosius kosminėmis vietinėmis kainomis?“, – stebėjosi į 15min besikreipęs kalinys, visa, kas vyksta, pavadinęs „sostų karais“.
Aktualu

Pravieniškėse kalintis vyras – apie kratas: „Brangiu maistu artimus laisvėje maitinsime?“

Aktualu

Profesinėse mokyklose nebėra kam mokytis

Gyvenimas

Plaukų stilistė pataria: kam tinka kirpčiukai, o kam – ne?

Naujienos

Aktualu

Neįgaliųjų poilsis Šventojoje: penkių kvadratinių metrų zona palubėje su kebliu patekimu

Aktualu

Paulius Gritėnas: Ofiso planktono rengimo ministerija

24sek

„Žalgiris“ susigrąžins į Barseloną nuklydusį Lietuvos talentą

Pasaulis kišenėje

Karališka prabanga ir didybė: įspūdingiausi valdovų rūmai pasaulyje

Gazas

Netrukus Vilnių užplūs jaunų vairuotojų srautas: pavojingų vietų sąrašas

Aktualu

Advokatas R.Jurka apie E.Vėlyvio akciją: gerai, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas

TOP6: ką skaityti ir kuo svarbios paveikslėlių knygos vaikams – pasakoja ekspertai

Verslas

N.Numavičiaus kontroliuojama įmonė rekonstruos dalį „Audėjo“

Gazas

BMW paskelbė: visiškai autonominiai automobiliai – utopija

Gyvenimas

Kodėl ant vaismedžių pūva obuoliai ir kriaušės? Specialistas pataria, kaip to išvengti

24sek

LaVaras Ballas apsimelavo: naujos jo lygos žaidėjai liko be žadėtų pinigų

Maistas

Gaudom paskutinius vasaros savaitgalius: receptai, kuriuos būtina išbandyti

Vardai

Maksimas Galkinas sausakimšoje Palangos salėje šaipėsi iš D.Grybauskaitės ir kaltinimų Rusijai

Gazas

50 metų vienoje darbovietėje išdirbęs vairuotojas: „Aplink Žemę ne kartą apsukau“

Interviu Sportas

„Žalgirio“ treneris pripažino: „pigūs“ įvarčiai krito dėl įtampos

Vardai

Kodėl iš neblaivaus E.Dragūno nebuvo konfiskuotas „Lamborghini“: advokatės komentaras

Kultūra

Penktadienį 15min studijoje – prestižiniame Lokarno kino festivalyje apdovanoto filmo „Rūgštus miškas“ kūrėjai

Nerimstant patikroms bei kratoms Pravieniškių pataisos namuose, netyla ir nuteistųjų priekaištai. Šįkart kaliniai niršta, kad į galimą turėti 30 kg asmeninių daiktų limitą įskaitomas ir įkalinimo įstaigos parduotuvėje įsigytas maistas. „Konfiskuotas maistas bus perduotas artimiesiems. Mes dar apiperkame laisvėje esančiuosius kosminėmis vietinėmis kainomis?“, – stebėjosi į 15min besikreipęs kalinys, visa, kas vyksta, pavadinęs „sostų karais“.
Aktualu

Pravieniškėse kalintis vyras – apie kratas: „Brangiu maistu artimus laisvėje maitinsime?“

Aktualu

Profesinėse mokyklose nebėra kam mokytis

Gyvenimas

Plaukų stilistė pataria: kam tinka kirpčiukai, o kam – ne?

Vardai

Atgal į mokyklą

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką