Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Verslo įkūrimo ir plėtros galimybės Lietuvoje – per mažai ar pakankamai?

Darbuotojas
„Shuterstock“ nuotr. / Verslininkas
Šaltinis: 15min
0
A A

Būgštaujančių, kad verslo įkūrimo ir plėtros sąlygos Lietuvoje prastos, atsiranda nuolat. Vis dėlto, tiek mažų, tiek vidutinių naujai įsikūrusių įmonių skaičius šalyje kasmet didėja, o didesnius žingsnius žengti planuojantys verslininkai tikina, kad nors plėsti verslą lengva nėra, galimybių tam tikrai suteikiama. Ūkio viceministras Marius Skarupskas taip pat tikino, kad padedančių kurti ir plėsti verslą priemonių Lietuvoje yra nemažai, be to, vyras pabrėžė, jog 2014–2020 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų laikotarpiu dėmesys taip pat bus skiriamas ir mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) verslumo skatinimui.

Naujų verslų daugėja kasmet

Labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės (toliau – MVĮ) jau keleri metai iš eilės sudaro apie 99,5 proc. visų veikiančių įmonių Lietuvoje. Statistikos departamento duomenimis, 2014-aisiais šalyje veikė daugiau nei 75 tūkst. MVĮ, jų šalyje kasmet nuosekliai daugėja.

Labai mažų ir mažų įmonių, kuriose dirba ne daugiau kaip 49 darbuotojai, 2014 metais suskaičiuota daugiau nei 73 tūkst., kai 2013-aisiais šis skaičius siekė 65 tūkst., o 2012 metais – 63 tūkst. Vidutinių įmonių, kurios turi nuo 50 iki 249 darbuotojų, praėjusiais metais Lietuvoje padaugėjo beveik šimtu. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, pastaraisiais metais išduota daugiau ir verslo liudijimų, 2014 m. jų suteikta per 85 tūkst., kai 2013 metais šis skaičius siekė daugiau nei 80 tūkst., o 2012 m. – 78 tūkst.

M. Skarupskas pridūrė, kad Lietuva pagal suteikiamas galimybes verslui neblogai įvertinta ir Europos mastu: „Vadovaujantis 2014 m. pabaigoje Europos Komisijos paskelbta 2014 metų Europos smulkiojo verslo akto ataskaita, Lietuva gana sėkmingai įgyvendina reformas, susijusias su sąlygų smulkiajam ir vidutiniam verslui gerinimu. Tokiose pagal Europos smulkiojo verslo aktą stebimose srityse kaip verslumas, poreikiais grindžiamas administravimas, valstybės pagalba ir viešieji pirkimai, galimybės gauti finansavimą ir verslo aplinka Lietuva viršija ES vidurkį.“

Statistikos departamento duomenimis, 2014-aisiais šalyje veikė daugiau nei 75 tūkst. MVĮ, jų šalyje kasmet nuosekliai daugėja.

Tiesa, ūkio viceministras, paminėjo, kad Lietuvai reikėtų pasistiebti įgūdžių ir inovacijų srityje.Tai rodo, kad Lietuvos MVĮ yra mažiau linkusios pačios kurti ir diegti naujoves, dalyvauti ES finansuojamose mokslinių tyrimų programose, teikti naujoves rinkai ir bendradarbiauti su kitomis novatoriškomis įmonėmis.

Svarbiausia idėja

Verslą Lietuvoje įkūrusių ir jį vystančių verslininkų nuomone, svarbiausias dalykas siekiant sėkmės versle – puiki idėja. Prietaisus laboratorijoms gaminančios įmonės „Bioeksma“ vadovas Vitas Černiauskas tikino, kad Lietuvoje yra tiesiog įprasta skųstis verslą skatinančių priemonių badu, tačiau verslininkas daugiau dėmesio atkreipė į tikrai puikių idėjų, kurių per metus galima ant rankų pirštų suskaičiuoti, badą. „Manau, kad jei idėja tikrai gera, kapitalo pritrauksi visada“, – pritarė ir su apdirbimo pramonės technologijomis dirbančios UAB „Proftools“ įmonės direktorius Rolandas Lepardinas.

Paprašius įvardyti, kuris etapas – verslo pradžia ar plėtra – buvo sunkesnis, verslininkų nuomonė išsiskyrė. „Aš manau, kad visada sunkiau yra pradėti nuo visiško nulio, juk tam reikia išteklių, kompetencijos, rinkos tyrimų ir daugybės kitų dalykų. Kai jau visa tai turi, žengti žingsnį toliau yra šiek tiek lengviau“, – kalbėjo R.Lepardinas.

Vis dėlto „Proftools“ vadovas pridūrė, kad vienareikšmiškai atsakyti į šį klausimą sunku, anot verslininko, tai priklauso ir nuo veiklos srities: „Manau, kad tai labai glaudžiai susiję su tuo, kokia veikla yra plėtojama. Nuo to, ar tai yra paslaugų sektorius, ar prekybinis, ar gamybinis, priklauso ir jo įkūrimo bei vystymo niuansai, taigi – vienai įmonei sunkesnis gali būti įkūrimo, kitai plėtros etapas.“

„Pavyzdžiu, kaip tai susiję su sritimi, galėtų būti ir mano įmonė. Planuojant plėtrą bene didžiausias galvos skausmas buvo patyrę ir kompetentingi specialistai. Dirbame technologijų srityje ir natūralu, kad mums jų reikia. Išugdyti specialistą trunka 3–4 metus, o pasiekęs tam tikrą lygį, jis gali išvažiuoti į kokią Skandinaviją, kur už jo žinias mokės kur kas daugiau“, – pasakojo „Proftools“ savininkas.

Plėtra sunki, bet galimybių yra

„Bioeksmos“ vadovas neabejojo, kad plėtra palyginti su verslo įkūrimu – šimtus kartų sunkesnis uždavinys. „Lygindamas verslo įkūrimą ir plėtrą, galiu pasakyti, kad įkurti verslą yra visiškai nesunku, centų reikalas. O išauginti konkurencingą ir gerai veikiančią įmonę, nuolat plėsti jos veiklą yra daug sunkiau“, – kalbėjo jis.

Lygindamas verslo įkūrimą ir plėtrą, galiu pasakyti, kad įkurti verslą yra visiškai nesunku, centų reikalas, – teigė V.Černiauskas.

„Natūralu, kad dažnai yra kalbama apie apyvartinių lėšų trūkumą, mažoms įmonėms jų reikia mažiau, didesnėms – daugiau. Tačiau aš manau, kad turime kalbėti ir apie tai, kaip pati įmonė funkcionuoja.

Jei personalas, kalbu apie visus ir apie vadovus, dirba gerai, matyti, kad įmonė stojasi ant kojų, tada ja pradeda pasitikėti ir bankai, kurie juk ir suteikia tą reikiamą kreditą. Aš dabar tikrai galiu pasidžiaugti tuo, kad bankai mumis pasitiki ir „Bioeksmai“ duoda palyginti solidaus dydžio kreditus. Pirmąją paskolą ėmėme su „Invegos“ garantija, o kitą kartą jau davė ir be jos, vadinasi, bankas jau mumis pasitikėjo.“

Šiai nuomonei pritaria ir R.Lepardinas, kuris neabejoja, kad vienas svarbiausių uždavinių siekiant vystyti savo verslą – pastatyti jį ant kojų ir užsitarnauti bankų pasitikėjimą. „Tai priklauso nuo to, kaip pati įmonė funkcionuoja, kaip dirba visas personalas, kalbu ir apie vadovus. Pirmąją paskolą ėmėme su „Invegos“ garantija, tačiau dabar džiaugiuosi galėdamas pasakyti, kad bankai kreditą mums duoda jau be „Invegos“ pagalbos. Vadinasi, jau pasitikti“, – sakė verslininkas.

„Bioeksmos“ vadovas pridūrė tikrai nenorintis pasakyti, kad apyvartinių lėšų gavimas yra problema. „Mums jų reikėjo ir mes jų gavome, taigi – ar galime vadinti problema? Lietuvoje dažnai sakoma, kad valstybė mažai padeda ar išvis nepadeda. Aš tam nepritarčiau, tiek valstybės, kalbant ir apie Europos Sąjungos paramą, tiek bankų paramos verslui priemonių, manau, turime pakankamai“, – valstybės prisidėjimą prie verslumo skatinimo vertino V.Černiauskas.

Iš principo, reikia turėti gerą idėją, tada ir įkurti, ir plėsti nebus sunku, – kalbėjo V.Černiauskas.

Tam, kad valstybės skatinimo priemonių yra užtektinai, pritarė ir R.Lepardinas, tačiau jis atkreipė dėmesį į tai, kad žmonės neretai mažai apie jas žino: „Iš principo, reikia turėti gerą idėją, tada ir įkurti, ir plėsti nebus sunku. Aišku, reikia nepamiršti ir gerų specialistų svarbos. Valstybės ir ES fondų parama yra nemaža, o nauju finansavimo laikotarpiu verslumui bus skirta dar daugiau dėmesio, manau, laukia didelis postūmis šioje srityje. Galėčiau pridurti tik tai, kad galbūt informacijos apie paramą ir galimybes galėtų būti daugiau.“

Priemonės – ir pradžiai, ir plėtrai

„Invegos“ Projektų valdymo skyriaus vadovės Ingos Beiliūnienės nuomone, jei žmogus nėra linkęs į naujoves ar mažai linkęs rizikuoti, bet ką – įskaitant ir verslą – pradėti jam gali būti sunku. Tačiau ir suvokti, kad reikia plėsti verslą, rasti tam galimybių, žmogiškųjų ir finansinių išteklių, anot I.Beiliūnienės, taip pat gali būti nelengva. Taigi valstybinės institucijos stengiasi suteikti kuo daugiau ir kuo įvairesnių pagalbos priemonių verslo pradžiai ir plėtrai.

„Šiuo metu vienos palankiausių sąlygų pradedančiajam ar jaunam verslui yra sudarytos pagal Verslumo skatinimo priemonę, kuri yra finansuojama iš Verslumo skatinimo fondo (VSF) lėšų ir kurioje derinamas paskolų teikimas su mokymais (konsultacijomis) pradedančiajam verslui. Be to, gavusiems VSF paskolą (iki 86 tūkst. Lt) kompensuojama 95 proc. sumokėtų paskolos palūkanų ir dalis jų darbuotojų darbo užmokesčio“, – vieną iš „Invegos“ priemonių pristatė I.Beiliūnienė.

Projektų valdymo skyriaus vadovė paminėjo ir verslo pradžiai bei plėtrai teikiamą finansavimą iš INVEGOS fondo pagal kelias skirtingus verslo poreikius atitinkančias priemones. Viena jų – paskolos iš Atviro kredito fondo (AKF). Iš AKF lėšų vienam kreditui verslo pradžiai ar plėtrai gali būti skirta iki 579,12 tūkst. eurų. O pagal iš INVEGOS fondo finansuojamas Pasidalintos rizikos paskolas yra sudarytos galimybės įgyvendinti ir didesnius verslo projektus, taigi galima sakyti, kad jos labiau orientuotos į verslo plėtrą, o paskolos dydis pagal šią priemonę gali siekti iki 4,78 mln. eurų.

Pasak I.Beiliūnienės, tiek pradėdamas verslą, tiek norėdamas jį plėsti verslininkas, kreipdamasis į kredito įstaigą dėl paskolos verslui, dažnai susiduria su kredito įstaigai nepatrauklaus ar nepakankamo užstato problema. INVEGA šiuo atveju padeda išspręsti problemą, garantuodama dalies paskolos ar lizingo grąžinimą finansiniam tarpininkui.

Projektų valdymo skyriaus vadovė, pristatydama „Invegos“ paramos priemones verslui, paminėjo ir suteikiamą galimybę susigrąžinti dalį investicijų: „Tai galima padaryti pasinaudojus daliniu palūkanų kompensavimu. INVEGA tiek garantuotoms, tiek negarantuotoms paskoloms (įskaitant paskolas iš AKF priemonės ir Pasidalintos rizikos paskolas) ir lizingo sandoriams kompensuoja iki 95 proc. palūkanų.“

Taip pat I.Beiliūnienė paminėjo priemonę naudingą tiek jaunimui, tiek darbdaviams – paramą pirmajam darbui. Šia priemone pasinaudojusiems verslininkams kompensuojama pirmą kartą įsidarbinusio jauno žmogaus darbo užmokesčio dalis (23,3 proc. nuo apskaičiuoto darbo užmokesčio).

Projektų valdymo skyriaus vadovė pridūrė, kad „Invega“ administruoja ne vieną priemonę, todėl patarė verslininkams naudotis kelių priemonių kompleksu, tokiu būdu galima sukurti didesnę naudą.

Ateityje – dar daugiau galimybių

Nors paramos verslui priemonių šalyje nestinga, ateityje Lietuvos verslumo skatinimui ketinama skirti dar daugiau dėmesio. M.Skarupskas pasakojo, kad praėjusių metų pabaigoje patvirtintas Lietuvos verslumo veiksmų 2014–2020 m. planas, kuriame numatytos pagrindinės strateginės kryptys, siekiant didinti verslumo lygį šalyje. „Šiame plane numatyta skatinti naujų smulkiųjų ir vidutinių verslo subjektų kūrimąsi ir plėtrą per įvairius verslo finansavimo modelius, priemones, numatančias palankesnes sąlygas naujoms įmonėms, sklandesniam įmonių nuosavybės perdavimui, gerinant informavimą apie verslo perdavimo galimybes“, – pasakojo ūkio viceministras.

„Taip pat numatyta sumažinti mokestinių prievolių vykdymo išlaidas supaprastinant mokesčių deklaravimo ir mokėjimo procedūras, plečiant elektronines priemones mokesčių srityje, optimizuoti verslininkų veiklos priežiūrą atliekančių inspektorių funkcijas“, – dėstė M.Skarupskas.

Anot ūkio viceministro, tikimasi, kad įgyvendinus Verslumo veiksmų plane numatytas priemones, didės MVĮ ir fizinių asmenų, vykdančių individualią veiklą, skaičius.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką