Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Verslo ir mokslo bendro darbo rezultatai: užterštą gruntą ir vandenį valančios technologijos

V. Račio sukurta nafta užteršto vandens valymo sistema
V. Račio nuotr. / V. Račio sukurta nafta užteršto vandens valymo sistema
Šaltinis: Projekto partnerio turinys
Projekto partnerio inicijuotas ir parengtas turinys, turinio kontrolė – partnerio rankose
0
A A

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) kuruojamuose, bendrą verslo ir mokslo darbą skatinančiuose, atviros prieigos centruose geriausi savo sričių mokslininkai kuria įspūdingiausius technikos laimėjimus ir inovacijas. Nafta užteršto vandens valymo technologiją, kuri išvalo vandenį net penkis kartus geriau nei reikalaujama, sukūrė KTU Cheminės technologijos fakulteto Aplinkosaugos technologijos katedroje dirbantis Dr. Viktoras Račys. Kitų aplinkosaugai svarbių išradimo autoriai Gamtos tyrimų centro Biodestruktorių tyrimo laboratorijos mokslininkai (vadovas Dr. Algimantas Paškevičius) kartu su VšĮ „Grunto valymo technologijos“ darbuotojais atrinko ir užpatentavo mikroorganizmų, skaidančių naftą ir jos produktus, padermes.

Penkis kartus švaresnis

V. Račio ir „Klaipėdos naftos“ bendras darbas – vienas iš pavyzdžių, kokią naudą atneša mokslo ir verslo sąveika. V. Račio sukurta nafta užteršto vandens valymo sistema „Klaipėdos naftoje“ įdiegta prieš kelerius metus ir stabiliai veikia iki šiol.

Įmonės Komunikacijos skyriaus vadovė. I. Milinienė teigė, kad bendrovė iš esmės laikosi nuostatos daug dėmesio skirti aplinkos apsaugos projektams, o vieni jų – biologiniai valymo įrenginiai. „Klaipėdos nafta“ įmonė ieškojo sprendimo, kaip išvalyti iki tokios kokybės vandenį, kad galima būtų išleisti į taršai jautrias Kuršių marias, o mes pasisiūlėme pabandyti tokį sprendimą surasti“, – prisiminė mokslininkas.

Asmeninio arch. nuotr./Viktoras Račys
Asmeninio arch. nuotr./Viktoras Račys

V. Račio sukurta technologija kokybiškai ir patikimai išvalo įvairiais teršalais užterštas nuotekas, tačiau labiausiai sistema orientuota į sunkiai skaidomus naftos produktus. „Išvalymo laipsnis penkis kartus viršija tą ribą, kuri buvo nustatyta „Klaipėdos naftai“, norint išleisti vandenį į Kuršių marių ekvatoriją“, – tikino išradėjas.

Puikiai veikiantis 4-ių rezervuarų po 80 kvadratinių metrų pločio ir 7 metrų aukščio įrenginys – bendras verslo ir mokslo darbo rezultatas, tačiau tokių sulaukti pavyksta ne taip dažnai, kaip galima būtų tikėtis.

Mokslininkas tikino, kad dažnai šis tandemas neįvyksta dėl labai paprastos priežasties – rizikos baimės. „Suprantate, brangiausias įrenginys yra tas, kurį įdiegi, o jis neveikia. Skiri jam daug laiko, investicijų, darbo, o jis netarnauja, neatsiperka. Būtent tokio rezultato verslas, natūralu, prisibijo“, – svarstė V.Račys.

Už verslo ir KTU mokslininkų bendradarbiavimą Cheminės technologijos, maisto pramonės ir aplinkosaugos srityje atsakinga Reda Aleksandravičienė pridūrė, kad mokslui ir verslui judėti viena kryptimi padėtų dar glaudesnis bendradarbiavimas.

V. Račio nuotr./V. Račio sukurta nafta užteršto vandens valymo sistema
V. Račio nuotr./V. Račio sukurta nafta užteršto vandens valymo sistema

„Natūralu, kad verslas ir mokslas kalba skirtingomis kalbomis, todėl sėkmingam bendradarbiavimui būtina nuolatinė ir nenutrūkstama komunikacija. Sėkminga ir efektyvi komunikacija padėtų išvengti tokių nesėkmių, kaip „Mars Climate Orbiter“ sudužimas 1999 m., kai robotą kūrę britų ir amerikiečių mokslininkai naudojo skirtingas matavimo sistemas, dėl ko ir buvo prastai apskaičiuota nusileidimo trajektorija ir prarasti beveik 200 milijonų dolerių“, – pasakojo R. Aleksandravičienė.

MITA kuruojami atviros prieigos centrai ir yra vieta, kur verslas ir mokslas ne tik atranda bendrą kalbą, bet ir pasiekia įspūdingų bendrų rezultatų. Verslininkai nuolat yra kviečiami naudotis atviros prieigos centruose kuriamomis inovacijomis ir siūlomomis technologijomis, nes tai gali būti raktu į verslo sėkmę.

Aplinkos apsauga – prioritetas

Įrenginio kūrimą inicijavusi „Klaipėdos nafta“, anot bendrovės Komunikacijos skyriaus vadovės Indrės Milinienės, džiaugiasi rezultatu. „Bendrovė eksploatuoja keturis biologinio valymo įrenginius biosorberius, kurių kiekvieno našumas po 40 kub. m per val. Šie įrengimai skirti valyti bendrovės nuotekas, užterštas naftos produktais. Įrenginiai pasižymi savo kompaktiškumu, nesudėtinga eksploatacija, dideliu efektyvumu“, – kalbėjo įmonės atstovė.

I. Milinienė pabrėžė, kad tvari veikla ir aplinkos apsauga – viena iš prioritetinių AB „Klaipėdos nafta“ investicijų krypčių.

Įrenginiai pasižymi savo kompaktiškumu, nesudėtinga eksploatacija, dideliu efektyvumu“, – kalbėjo I. Milinienė.

„AB „Klaipėdos nafta“ savo veiklą vykdo vadovaudamasi aplinkosauginiais, gaisrinės saugos, darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančiais teisės aktais bei reikalavimais nustatytais Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento išduotame Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime. Siekiame išvengti neigiamo poveikio aplinkai bei užtikrinti, kad bendrovės naudojami įrenginiai atitiktų jų naudojimui keliamus reikalavimus“, – teigė „Klaipėdos naftos“ Komunikacijos skyriaus vadovė I. Milinienė.

Grunto valymas mikroorganizmais

Inovatyvūs aplinkosaugos problemų sprendimai ieškomi ir randami ne tik KTU atviros prieigos centre, intensyviai ir produktyviai šia kryptimi dirbama ir kitų atviros prieigos centrų laboratorijose. Vienas iš puikių pavyzdžių – jau keliolika metų Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Biodestruktorių tyrimo laboratorijos mokslininkų kartu su VšĮ „Grunto technologijos“ tobulinama naftos produktų biodegradavimo technologija ir atliekama naftą oksiduojančių mikroorganizmų (NOM) paieška.

Daugiau nei dešimtmetį kartu dirbantys verslo ir mokslo atstovai susitelkę į itin svarbias aplinkosaugos problemas – vandens ir grunto, užterštų nafta bei jų produktais, valymas. Ne ką mažiau svarbi ir į atmosferą išmetamų lakiųjų junginių problema, kurią mokslininkai taip pat sėkmingai sprendžia. „Buvo atrinktos ir patentuotos Candida lipolytica, Trichoderma harzianum ir Pseudomonas fluorescens mikrororganizmų padermės, kurios skaido naftą ir jos produktus. Išradimai priklauso mikrobiologijos, biotechnologijos sritims, būtent, mikroorganizmų štamams, skaidantiems angliavandenilius, ir gali būti panaudoti užteršto naftos produktais dirvožemio (grunto) valymui.

Arūnas Karlonas pabrėžė, kad glaudus mokslo ir verslo bendradarbiavimas naudingas ne tik patiems verslininkams bei mokslininkams, bet ir plačiajai visuomenei, aplinkai.

Siekiant, kad normaliai vyktų biologinis valymo procesas, būtina užtikrinti optimalias temperatūros, drėgmės, aeracijos sąlygas, pH, reikiamus N-P-K ir mikroelementų kiekius“, – apie VšĮ „Grunto valymo technologijos“ Klaipėdos eksperimentinėje bazėje realizuotas grunto valymo technologijas pasakojo vienas išradėjų dr. Algimantas Paškevičius.

Vertų paminėti Gamtos tyrimų centro Biodestruktorių tyrimo laboratorijos mokslininkų išradimų yra kur kas daugiau. Vienas iš tokių – kartu su VGTU Aplinkos apsaugos instituto mokslininkais vykdytas ir Aplinkos apsaugos instituto prof. habil. dr. Pranu Baltrėno vadovautas oro taršos mažinimo projektas. Jo metu buvo ištirtas, sukurtas ir pagamintas naujos kartos oro valymo nuo lakiųjų dujinių teršalų biofiltro maketas su kapiliarine įkrovos drėkinimo sistema ir introdukuotais mikroorganizmais, kurie geba apvalyti orą nuo acetono, ksileno ir amoniako. Sukurtas biofiltro maketas vienas iš daugelio aplinką puoselėsiančių ir verslui pasitarnausiančių mokslo laimėjimų.

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros direktorius Arūnas Karlonas pabrėžė, kad glaudus mokslo ir verslo bendradarbiavimas naudingas ne tik patiems verslininkams bei mokslininkams, bet ir plačiajai visuomenei, aplinkai. Sutelkę jėgas ir dirbdami viena kryptimi, verslo ir mokslo atstovai pajėgūs išspręsti daugybę šių dienų problemų, tarp jų ir vieną opiausių – gamtos ir jos išteklių tausojimo.

„Aplinkosauga ir taršos problemos šiandien yra itin aktualios, turime siekti ateities gerovės bei kuo didesnės naudos visuomenei. Įgyvendinant šiuos tikslus mokslą pasitelkti būtina, o sujungus verslo ir mokslo jėgas, galima pasiekti išskirtinių rezultatų“ – teigė A.Karlonas.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką