1976 metais Gdanske pastatyta jachta, vėliau pakrikštyta „Lietuva“, netrukus bus prikelta antram gyvenimui – Klaipėdos savivaldybė skyrė 200 tūkst. eurų kapitaliniam šios legendinės jachtos remontui. Valstybei atgimstant 1989 metais kartu su dar dviem jachtomis „Lietuva“ perplaukė Atlantą, o 1992–1993 metais su trispalve apiplaukė visą pasaulį. Dabar jachtos „Lietuva“ įgula gręžiasi į jaunimą ir kiekvieną, norintį mokytis buriuoti, priima į savo gretas. Pirmiausia galbūt šveisti denio, o vėliau jau ir prie burių įdarbina.
Beveik 20 jachtos naujokų – kadetų – jachta „Lietuva“ prisiviliojo ir „Šimtmečio odisėjai“. Jos metu jachta lankė įvairius Baltijos valstybių uostus. Nors, palyginti su 1989 ar 1992–1993 metų kelionėmis, ši buvo netolima ir ne tokia sudėtinga, ją vis tiek galima vadinti odisėja. Mat jachtai daugiau nei keturiasdešimt metų, ir, kaip atviravo kapitonas, baisu, kad kur pakeliui neperlūžtų.
Dalies įgulos narių – tiek naujokų, tiek jau patyrusių – įspūdžiai apie „Šimtmečio odisėją“ jau nugulė 15min tekste: Prieš remontą – paskutinė „Lietuvos“ odisėja: koks jausmas skrosti Baltijos jūrą su jachta pensininke?
TAIP PAT SKAITYKITE: Netikėtas karjeros posūkis: baigęs darbą policijoje S.Valiulis tapo jachtos koku
Čia siūlome pasiklausyti audiopasakojimo (podkasto) apie tai, ką reiškia keliauti Baltijos jūra su senutėle „Lietuva“.
Štai įgulos nariai, kuriuos girdėjote pasakojime. Saulius Valiulis, laivo kokas.
Osvaldas Kudzevičius, laivo kapitonas.
Kristoferis Solovjovas, 17-metis buriuotojas.
Vytautas Jurevičius, dokumentinio filmo apie jachtą kūrėjas.
Mindaugas Kilikevičius (Kimis), maišantis ir dangų, ir jūrą.
Nauji pirmi kartai
Sauliaus Drazdausko audiopasakojime jūs negirdėjote, nes kalbėjomės Ventspilyje, pučiant stipriam vėjui. Todėl garso įrašas – silpnas. Tačiau Sauliaus įspūdžiai iš plaukimo – įsimintini.
Saulius – vienas laivo kadetų. „Šimtmečio odisėjoje“, kuri vyko beveik du mėnesius, tokių kaip jis buvo atrinkta 19.
Dviejų sūnų tėvui pažintis su jachta – pirmoji. Jis džiaugiasi, kad ši kelionė – nauji jo pirmi kartai.
„Net ir sulaukus tam tikro amžiaus būna pirmų kartų – išplaukimas su jachta į jūrą, burių pakėlimas miegojimas judančiame, drebančiame šniokščiančiame laive. Tų pirmų kartų dar tikiuosi bus“, – 15min pasakojo Saulius.
Prieš kelionę savo draugams feisbuke jis parašė, kad važiuoja įgyvendinti svajonės ir svarstė, ar tai tikrai bus taip smagu, kaip jis įsivaizduoja, ar teks visą laiką praspoksoti į horizontą, idant nesupykintų.
Saulius pasakojo, kad laivo viduje šiek tiek pykino, tačiau „šerti žuvų“ neprireikė. Tiesa, aukštaūgiam vyrui iššūkis buvo ne tiek jūros liga, kiek bandymas, ypač naktį, laivui siūbuojant apsirengti. Tai, atviravo jis, trukdavo ilgai, be to, nuolat kur nors kliūdavo galva. O nuo jos stuktelėjimo į groto giką likęs ir gumbas.
„Galima sakyti, kad svajonė buvo išbandyti, kas tai yra, tai va, ir bandau suprasti. Dalyvauti tokiam renginyje yra didelė garbė ir aš džiaugiuosi, kad pakliuvau į šitą odisėją ir galiu dalyvauti“, – atviravo Saulius.
Laura bijo tik užmigti
Dar viena audiopasakojime nepristatyta buriuotoja – 22 metų Laura Stubraitė. Tyli, rami mergina vis papasakodavo apie mamą, kuri, tik išvydusi pavargusios dukters nuotrauką kur nors feisbuko platybėse, puldavo klausti apie jos sveikatą, apie tai, ar nereikėtų jos pasiimti namo ir pan.
Bet apskritai tiek Lauros šeima, tiek draugai jau pripratę, kad, jeigu Laura nepasiekiama, vadinasi, ji buriuoja.
„Bent jau iš mano šeimos arba draugų rato tai aš vienintelė į tuos laivus pasinėriau. Iš pradžių visiems buvo ne tiek keista, kiek visi baiminosi, nes nebuvo susipažinę su šita kultūra. Dabar sako, „jeigu jachta, tai jau ir Laura šalia bus“. Draugai vis klausia, kada aš grįšiu, sako, kad manęs niekada nėra. Bet ką aš galiu padaryti“, – pasakojo mergina.
Ji baigė dizaino inžinerijos bakalaurą ir dabar ruošiasi magistro studijoms, o buriavimas jai – pomėgis, laisvalaikio praleidimas. Tiesa, mergina jau baigė I lygio tarptautinius buriavimo kursus.
„Ieškojau galimybių, kur galėčiau buriuoti. Supratau, kad man tai labai patinka. Pabaigusi buriavimo mokslų I lygį, parašiau jachtai „Lietuva“ ir atėjau padėti“, – pasakojo „Šimtmečio odisėjoje“ beveik 10 dienų plaukusi Laura.
Sunkiausia jai, kaip ir daugeliui įgulos narių – ilgos naktinės vachtos.
„Sunkiausia būna po trijų valandų vachtos, kai būna jau tamsu ir labai miegas ima. Jeigu užmigsi, nebesilaikysi ir gali iškristi. Aišku, yra diržai tam, bet ne visada būni juos pasiėmęs. Išlaukti iki vachtos pabaigos yra labai sunku“, – atviravo Laura.
Ją, nors ir buriuoja daug, vis tiek kartais laive supykina. Tačiau Laura aiškina, kad čia nėra ko baimintis.
„Kartais pykina, kartais – ne. Jeigu supykina, tai nieko baisaus, nes kaip tik išsivalo organizmas ir tada būna labai gerai. Jeigu supykina, aš to nebijau, tai yra normalu“, – pasakojo Laura.
