R.Kazlauskas septynerius metus yra dėstęs Teisės fakultete, tačiau savęs akademinei bendruomenei nepriskiria.
„Kalbu kaip darbdavių atstovas, praktikuojantis advokatas verslo teisės srityje. Esu puikiai susipažinęs, ko reikia man, kaip darbdaviui, ir apskritai verslui Lietuvoje“, – prisistatė advokatas.
Savo pranešime jis paaiškino, kokiam darbuotojui pravertų savo kontoros duris, ir atsivertė būtinų savybių sąrašą.
Pasirodo, teisės išmanymas sudaro viso labo ketvirtadalį to, ko iš tikrųjų reikia, norint būti geru, konkurencingu advokatu.
„Kadangi dirbame su žmonėmis, tai teisininkas pirmiausia turi būti geras psichologas. Kitas itin svarbus dalykas – komunikacija, ypač dirbant teismuose ir tiesiogiai su žmonėmis. Jei dirbate su verslu, privalote turėti visus verslo pagrindus, kad su klientais kalbėtumėte viena kalba. Taigi, yra 4 dalykai: psichologija, komunikacija, verslo suvokimas ir tik galiausiai teisė. Be šių dalykų jūsų vertė rinkoje yra pakankamai apgailėtina“, – į vatą nevyniojo R.Kazlauskas.
Netobulėji – vadinasi, miršti
Įvardijęs savybes, kurių tikisi iš potencialaus darbuotojo, advokatas išreiškė ir lūkesčius aukštajam mokslui.
Šiandien nežinome, ką mums reikės išmokti rytoj, bet būtina suvokti, kad mokytis turime kasdien.
R.Kazlausko įsitikinimu, pirmiausia mokykloje, o vėliau ir universitetuose ar kolegijose turėtų būti formuojama mokymosi kultūra.
„Tai reiškia, kad studijuojame ne tam, kad išlaikytume egzaminus, bet kad išmoktume. Tai reiškia, kad turime išugdyti absolventus, kurie suvoktų, jog mokymosi procesas nesustos ir teks mokytis visą gyvenimą. Šiandien nežinome, ką mums reikės išmokti rytoj, bet būtina suvokti, kad mokytis turime kasdien. Ir tą dieną, kai nustosime, galime laikyti, kad esame mirę“, – kalbėjo R.Kazlauskas.
Antra, bet ne mažiau svarbu – analitiniai gebėjimai. Aukštosios mokyklos studentus turėtų versti ne įsisavinti tam tikras žinias, bet suteiktų jiems įgūdžių greitai rasti, išanalizuoti informaciją, tinkamai prieiti prie išvadų ir jas apibendrinti.
„Niekada neišmoksite visų įstatymų, teisės aktai keičiasi šimtais. Niekada neaplenksime kompiuterių, o informacijos įsiminimas tampa visiškai beprasmišku, nes „Google“ sulaukia milijardo užklausų per dieną. Todėl svarbiausia informacijos jūroje rasti tinkamą informaciją ir ja pasinaudoti“, – neabejoja R.Kazlauskas.
Geras darbas negali būti tikslas
R.Kazlauskas užtikrino, kad darbdaviui ieško absolventų, kurių tikslas – ne gauti darbą, o kurti tam tikrą pridėtinę vertę.
„Todėl iš žmonių tikiuosi iniciatyvos ir kūrybiškumo daryti ką nors kitaip, geriau. Gavus gerą darbą tikslas nėra pasiektas“, – advokatas įsitikinęs, kad būtent tokią mintį studentams turėtų įkalti aukštosios mokyklos.
Iš žmonių tikiuosi iniciatyvos ir kūrybiškumo daryti ką nors kitaip, geriau. Gavus gerą darbą tikslas nėra pasiektas.
Be to, universitetai ir kolegijos jaunimui turėtų įskiepyti dalijimosi kultūrą.
„Iš savo darbuotojų reikalauju kiekvieną savaitę apibendrinti, ką jie išmoko, ką sužinojo naujo ir tuo pasidalyti su kolegomis. Jei nuėjo į seminarus, kolegoms turi pristatyti, ką išgirdo. Ir tai padaryti su visais komunikacijos gebėjimais – trumpai ir aiškiai. Universitetai tai irgi turėtų skatinti“, – įžvalgomis dalijosi R.Kazlauskas ir pabrėžė, kad informacija mūsų amžiuje – nebe konkurencijos laukas.
„Taigi, aukštajam mokslui linkiu ugdyti mokymosi, dalijimosi kultūrą ir vertės kūrimą. Tai padarykite ir Lietuva turės tokius absolventus, kurie bus reikalini ne tik Lietuvoje“, – apibendrino R.Kazlauskas.