Kartu apklausa paaiškina, kad vokiečiai dirba ne dėl malonumo ar karjeros, bet norėdami daugiau uždirbti. Vokietijos spaudos agentūros DPA užsakymu nuomonių tyrimo institutas „YouGov“ atliko tyrimą ir jo rezultatai rodo, kad net 47 proc. apklaustųjų darbe svarbiausia – atlyginimas, o ne, pavyzdžiui, laisvas darbo laiko paskirstymas.
Laisvą darbo laiko paskirstymą rinktųsi 17 proc. apklaustųjų, trumpesnę darbo savaitę – 14 proc., o daugiau atostogų norėtų viso labo 9 proc. Net 79 proc. apklaustųjų atsakė, kad į darbą eina ir dirba su malonumu. Taigi liaudies išmintis teisi: vokietis gyvena tam, kad dirbtų, o ne kad linksmintųsi kaip koks italas ar prancūzas.
Pagrindine prekybos partnere tapo Kinija
Vokietijos federalinis statistikos biuras skelbia, kad pernai Kinija pirmą kartą tapo pagrindine Vokietijos prekybos partnere ir aplenkė JAV bei Prancūziją. Vokietijos eksportas į Kiniją ir importas iš jos praėjusiais metais pakilo iki 170 mlrd. eurų. Šios naujienos turėtų pradžiuginti Vokietijos valdžią, kuri, JAV prezidentu tapus Donaldui Trumpui, išsikėlė tikslą saugoti pasaulinę laisvąją prekybą.
Iš Vokietijos kanceliarijos netgi girdėta, kad jei D.Trumpas sieks protekcionizmo, Vokietija turėtų performuoti savo ekonomikos politiką ir susitelkti į Aziją.
JAV prekybos deficitas su Vokietija yra viena sudėtingiausių prekybos problemų.
Tokia, kad naujasis prezidentas Vokietijai net grasino didesniais importo tarifais bei kaltino naudojant „šiurkščiai nuvertintą“ eurą.
Iš Vokietijos kanceliarijos netgi girdėta, kad jei D.Trumpas sieks protekcionizmo, Vokietija turėtų performuoti savo ekonomikos politiką ir susitelkti į Aziją.
O kaimyninė Prancūzija užėmė antrą vietą svarbiausių Vokietijos prekybos partnerių sąraše, šiek tiek aplenkusi JAV. 2015 m. dėl sustiprėjusios ekonomikos ir susilpnėjusio euro JAV buvo tapusios pagrindinėmis Vokietijos prekybos partnerėmis pirmą kartą nuo 1961 m.
Užsitęsė „Deutsche Bank“ krizė
Vokietijos finansų ministerija džiaugiasi bankų pastangomis stiprinti kapitalą, bet konkrečiai nekomentavo „Deutsche Bank“ planų surinkti 8 mlrd. eurų platinant naujas akcijas. „Gebėjimas gauti tarptautines finansines paslaugas per stabilius bankus yra Vokietijos ekonomikos interesas“, – teigia Vokietijos finansų ministerijos atstovai.
„Deutsche Bank“ paskelbė jau apie ketvirtąjį nuo 2010 m. kapitalo didinimą, nors dar neseniai patys jo vadovai tokį galimą ėjimą vadino paskutine išeitimi. Ar ši išeitis tikrai pasiteisins, ko kas sunku teigti be išlygų. Kovo 6-ąją po pietų „Deutsche Bank“ akcijos buvo kritusios daugiau nei 6 proc., kovo 7–8 d. jų pardavimo vertė truputį augo.
Tačiau net ir užsitęsusios „Deutsche Bank“ krizės metu, kai banko akcijos realiai teliko vertos tik trečdalio jų 2010 m. vertės, banko valdytojai ir toliau nesikuklina skirti sau ir personalui didžiules premijas, o vieša kritika dėl to juos, atrodo, jaudina tiek pat, kiek pernykštis sniegas.
Parduodamas „Opelis“
Vokietijos automobilių pramonė tebegyvena „Volkswageno“ skandalo šešėlyje ir tikriausiai dar ilgai jaus jo įtaką. Tačiau šįkart ne apie minėtą koncerną. „General Motors“, matyt, nusprendė, kad jiems nebepavyks visiškai susigrąžinti kažkada kritusios automobilių „Opel“ garbės ir pardavimų.
Kovo 6 d. prancūzų koncernas PSA, apimantis „Peugeot“, „Citroen“ ir DS gamintojus, paskelbė už 1,3 mlrd. eurų iš „General Motors“ perkąs „Opelį“. Pardavimo sandoris turi būti užbaigtas iki metų pabaigos, ir naujieji savininkai optimistiškai nusiteikę, kad iki 2020 m. automobilių „Opel“ pardavimai vėl pradės nešti pelną. Beje, netgi nemažinant „Opelio“ darbuotojų skaičiaus – bent jau iki kitų metų pabaigos darbo vietos garantuojamos visiems 19 tūkst. dabartinių darbuotojų.
Ar tikrai pavyks ištraukti „Opelį“ iš raudonų skaičių, pamatysime ateityje. Dabar jau aišku, kad šiuo sandoriu prancūzai tampa antru pagal dydį automobilių koncernu Europoje, iškart po skandalo krečiamo „Volkswageno“, ir tampa pastarajam labai pavojingu konkurentu, ypač elektroautomobilių segmente.
