Ne vienas gimtinėje likęs lietuvis tarsteli, kad jei emigrantai būtų pasiryžę tiek pat daug ir taip pat sunkiai dirbti Lietuvoje, kaip kad dirba užsienyje, nereikėtų emigruoti, nes čia galėtų uždirbti tiek pat. Apklausos duomenys rodo, kad taip mano net 29 proc. apklaustųjų. Tačiau dauguma (71 proc.) nemato perspektyvų gimtinėje uždirbti daugiau ar tiek pat, kiek užsienyje. Paradoksalu, tačiau didelė dalis taip manančių vis dėlto grįžo į Lietuvą, padirbę užsienyje (48 proc.), arba niekada taip ir neemigravo (38 proc.).
71 proc. lietuvių mano, kad gimtinėje neįmanoma uždirbti tiek pat, kiek emigracijoje
Kaip parodė tyrimas, dauguma lietuvių yra įsitikinę, kad gimtinėje neįmanoma uždirbti tiek, kiek užsienyje, tačiau jie vis vien nusprendžia gyventi Lietuvoje. Apie emigracijos sumažėjimą ir reemigracijos padidėjimą pastaraisiais metais praneša ir Lietuvos statistikos departamentas. Remiantis jo pateiktais duomenimis, 2013-aisiais, palyginti su 2012-aisiais, emigrantų skaičius sumažėjo 709 žmonėmis (1,7 proc.), o į Lietuvą grįžusių Lietuvos Respublikos piliečių padaugėjo 3,2 tūkst. (18,3 proc.).
„Esama tokių, kurie į Lietuvą grįžta dėl čia likusių artimųjų, tačiau daugumą reemigruoti skatina pablogėjusi Vakarų Europos valstybių ekonominė situacija. Nedarbo problemų kyla ir ten, o Lietuvos darbo rinkoje matyti akivaizdus pagerėjimas. Itin akivaizdu tai statybos sektoriuje, kurio atstovų atlygio lūkesčiai turėjo pagrindo išaugt net 20 proc.“, – pastebi cvmarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė.
Kita vertus, glumina tai, kad perspektyvų uždirbti daugiau ar bent tiek pat, kiek užsienyje, nemato ir aukštąjį išsilavinimą turintys jauni žmonės. Tai gali būti viena iš priežasčių, dėl kurios, pasak Lietuvos statistikos departamento, kas antras emigruojantis iš Lietuvos asmuo – jaunuolis iki 29 metų.
Studentai – kategoriškiausia grupė, netikinti gero uždarbio perspektyvomis Lietuvoje
„Išsilavinę ar išsilavinimo siekiantys jauni žmonės – laisvesni nei buvo jų tėvai, tad dažnai ir ambicijų kažko pasiekti turi daugiau. Dažnas jų emigruoja siekdamas tarptautinės karjeros, platesnio pasaulėvaizdžio. Įgiję patirties vieni jų sugrįžta, kiti pasilieka nematydami perspektyvų pritaikyti savo žinias gimtinėje. Tai nebūtinai susiję su gimtos šalies problemomis, tai gali būti ir globalizacijos pasekmė“, – svarsto cvmarket.lt atstovė.
Kaip parodė apklausos duomenys, studentai – kategoriškiausia grupė, netikinti gero uždarbio perspektyvomis Lietuvoje. O štai savo srities specialistai labiausiai pasitiki savo jėgomis uždirbti gimtinėje. 56 proc. jų tiki, kad Lietuvoje įmanoma uždirbti tiek pat ar net daugiau nei užsienyje. Itin tuo tiki didesnes nei 3000 litų gaunantys respondentai. Tuo tarpu darbininkai ir mažiau nei 3000 litų uždirbantys asmenys pesimistiškiau vertina galimybes uždirbti Lietuvoje.
Būna atvejų, kai atlyginimas nėra lemiamas motyvas. Paklausus, kuo emigracijoje geriau, nei Lietuvoje, paaiškėjo, kad tiek kvalifikuotą, tiek nekvalifikuotą darbą emigracijoje dirbantys lietuviai džiaugiasi ne tik išaugusiomis pajamomis, bet ir palankesniu darbdavių požiūriu į darbuotojus. Esama ir tokių, kurie emigraciją labiausiai vertina dėl aukštesnio kultūros lygio (17% respondentų), palankesnės socialinės aplinkos, mažesnių mokesčių. Jaunimą itin vilioja tarptautinės karjeros galimybės ar palankesnės sąlygos pradėti nuosavą verslą.
