Sudaromos kliūtys užsienyje gyvenantiems specialistams
VšĮ „Global Lithuanian Leaders“ direktorė Kotryna Stankutė–Jaščemskienė teigia, kad nemažai aukšto lygio užsienyje išsilavinimą įgijusių arba ten dirbančių lietuvių kilmės profesionalų skundžiasi nesuprantamai dideliais reikalavimais atrankose į VĮ valdybas.
Jos teigimu, tokiu būdu Lietuvai naudingi žmonės yra paliekami už borto.
„Aukšto lygio profesionalai norėtų prisidėti prie VĮ valdybų lygio pakėlimo“ , – tikino K.Stankutė–Jaščemskienė.
„Vyriausybė tikrai nepadėjo supaprastinti visų kriterijų ir biurokratinių žingsnių“, – sakė „Global Lithuanian Leaders“ vadovė ir pridūrė, kad liūdina tai, jog galimybe dalyvauti atrankose susidomėjo žmonės, retai skiriantys dėmesį pašaliniams reikalams, tačiau dėl biurokratinių kliūčių jiems tikslo pasiekti nepavyko.
K.Stankutė–Jaščemskienė mano, kad erdvės kandidatų į VĮ valdybas vertinimo šališkumui palieka tai, kad nepriklausomų narių atranką vykdo pačios bendrovės ir jų žmogiškųjų išteklių skyriai.
K.Stankutė–Jaščemskienė mano, kad erdvės kandidatų į VĮ valdybas vertinimo šališkumui palieka tai, kad nepriklausomų narių atranką vykdo pačios bendrovės ir jų žmogiškųjų išteklių skyriai.
„Pretendentų, kurie išsilavinimą arba darbo patirtį įgijo užsienyje, paraiškoms keliami pertekliniai, per skiriamus pateikimo terminus sunkiai įgyvendinami arba net neįgyvendinami reikalavimai.
Pavyzdžiui, reikia bet kuria užsienio kalba išduotus dokumentus – universitetų diplomus, darbo sutartis versti į lietuvių kalbą ir šiems vertimams gauti notaro patvirtinimą, taip pat pateikti užsienyje įgyto išsilavinimo pripažinimo Lietuvoje pažymas“, – vardino K.Stankutė–Jaščemskienė.
„Iš šiuo metu užsienyje esančių aukšto lygio kandidatų, norinčių pateikti paraiškas elektroniniu paštu, taip pat prašoma turėti elektroninio parašo sertifikatą, kuriam įgyti – reikia būti Lietuvoje“, – pridūrė ji.
Anot „Global Lithuanian Leaders“ vadovės, atrankos komisijos pokalbiams su kandidatais taip pat skiria per mažai laiko, todėl pretendentai negali atskleisti savo kompetencijų.
Reikalavimai – nesuvokiami protu
K.Stankutei–Jaščemskienei antrino ir asociacijos „Baltic Institute for Corporate Governance“ prezidentas Paulius Martinkus.
„Sveiko proto žmogus kompetencijų pagrindimą supranta kaip gyvenimo aprašymo pateikimą, kuriame matyti, kur žmogus dirbo ir kokias pareigas užėmė. Bet tai, ką mes stebime pastarąsias kelias savaites – reikalaujama sunkiai suvokiamų dalykų, t.y. būtina pateikti darbo sutartį ar darbo aprašymą“, – sakė P.Martinkus.
Be to, jis teigė, kad asociacija savo rekomendacijose Vyriausybei siūlė kiek kitokį nepriklausomų valdybos narių atrankos modelį.
Turėtų būti daroma ne pasyvi, o aktyvi paieška.
„Baltic Institute for Corporate Governance“ prezidentas sakė, kad būtų gerokai efektyviau, jeigu profesionalų atranką vykdytų agentūra.
„Turėtų būti daroma ne pasyvi, o aktyvi paieška“, – tikino P.Martinkus.
Kritika laužta iš piršto?
Su kritika dabartinei atrankos į VĮ valdybas tvarkai nesutinka ūkio viceministras Gediminas Onaitis.
„Pirmiausiai, siekdami kuo aukštesnės kvalifikacijos valdybos narių, tobulinome tvarką ir numatėme, kad kandidatai turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Jei tokie reikalavimai yra numatomi, tai turi būti imamasi ir priemonių tiems reikalavimams užtikrinti. Pavieniai pasitaikantys atvejai, kai reikalaujami pertekliniai duomenys, tikėkimės, kad ateityje išnyks”, – atsakyme 15min.lt teigė ūkio viceministras.
Be to, G.Onaitis atkreipė dėmesį į kandidatų į VĮ valdybas skaičių, kuris, pasak jo, rodo, kad atrankos tvarka nėra ydinga: „Taip pat reikėtų pastebėti, kad atrankose dalyvauja kartais ir po 40 kandidatų. Be abejonės, savaime tai nereiškia, kad jie geri. Tačiau manau, kad jeigu procedūros būtų tokios sudėtingos, tokio kandidatų skaičiaus nesulauktume.“
Be to, G.Onaitis atrėmė K.Stankutės–Jaščemskienės kritiką dėl to, kad esą nepriklausomų narių atranką šiuo metu vykdo pačios bendrovės.
„Kalbant dėl kandidatų atrankos – tai pačios įmonės tikrai jų nevykdo. Įmonės tik surenka paraiškas. Kandidatų atrankos komisija susideda iš keturių nuolatinių narių iš skirtingų institucijų ir trijų narių iš savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos. Taigi net įmonės „savininkas“ neturi balsų daugumos atrenkant valdybos narius“, – tikino ūkio viceministras.
