Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Bedarbių katino dienos baigėsi – atsisakinėti darbo pasiūlymų jie nebegalės

Bedarbystė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Bedarbystė
Šaltinis: 15min
0
A A

Darbo rinkoje nemenką šurmulį sukėlė socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės įsakymas, kuriuo registruotiems bedarbiams buvo leista atsisakyti darbo pasiūlymų ar į darbo pokalbius nevykti visai.

Seimo pataisytas Užimtumo įstatymas nuo liepos 1 d. grąžino senąją tvarką – bedarbio pašalpą gauti norintys asmenys privalės vykti į darbo pokalbius, o atsisakę darbo jie bus braukiami iš bedarbių sąrašo. Tai turėtų paskatinti žmones realiai ieškotis darbo, o ne gyventi gaunant valstybės paramą ir lengvatas.

Dirba nelegaliai

Reikia pripažinti, kad kartais ir nuoširdžiai darbo ieškančiam asmeniui Darbo biržoje pasiūlytas darbas gali būti labai nepatrauklus, – teigė N.Mačiulis.

Darbo rinkos specialistai pastebi, kad toli gražu ne visi registruoti bedarbiai suinteresuoti rasti darbą. Dažnai tai lemia dvi priežastys – siūlomas darbas apmokamas taip mažai, kad gauti pašalpas ir lengvatas apsimoka labiau. Kita priežastis – registruotas bedarbis dirba nelegaliai, todėl priimti kad ir visai gerą pasiūlymą jam tiesiog neapsimoka.

Tokie bedarbiai vykdavo į darbo pokalbius, tačiau darbdavių prašydavo parašyti, kad darbui jie nėra tinkami. Toks raštas leisdavo išsaugoti bedarbio statusą, pašalpas ir lengvatas. A.Pabedinskienės įsakymu buvo numatyta, kad darbo ieškantis asmuo turi teisę atsisakyti darbo pasiūlymo be jokių neigiamų pasekmių.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Nerijus Mačiulis
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Nerijus Mačiulis

Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis 15min.lt teigė, kad Lietuvoje yra nemaža problema su neoficialiu užimtumu, šešėliniu darbu ir tuo pačiu metu naudojimusi socialinėmis pašalpomis.

„Šie įstatymų pokyčiai ir kovoja su situacija, kuomet asmenys daug metų išlieka oficialiais bedarbiais ir tuo pačiu metu nuolat arba epizodiškai gauna neoficialias pajamas. Ši kova yra sveikintina, bet tuo pačiu metu reikia pripažinti, kad kartais ir nuoširdžiai darbo ieškančiam asmeniui Darbo biržoje pasiūlytas darbas gali būti labai nepatrauklus. Pavyzdžiui, atlyginimas gali vos padengti keliavimo iki darbo vietos ar būtinų darbo priemonių įsigijimo išlaidas“, – teigė ekonomistas.

Vilioja ne visi darbai

Pastaraisiais metais gana sparčiai didėja minimalus mėnesinis atlyginimas. Tai lems, kad nepatrauklių darbų už labai mažą atlyginimą bus gerokai mažiau.

Pasak N.Mačiulio, priimdamas nepatrauklų darbo pasiūlymą žmogus gali prarasti galimybę šiek tiek palaukus įsidarbinti labiau jo kompetenciją atitinkančiame darbe.

„Svarbu tai, kad pastaraisiais metais gana sparčiai didėja minimalus mėnesinis atlyginimas. Tai lems, kad nepatrauklių darbų už labai mažą atlyginimą bus gerokai mažiau. Šiame kontekste siūlomos darbo vietos atsisakymas yra daugiau skonio reikalas“, – teigė pašnekovas.

c
ES skatina jaunimo užimtumą

Ekonomistas atkreipė dėmesį, kad kvalifikuoti darbuotojai, išsilavinimą, patirtį ir patrauklias specialybes turintys asmenys darbo ieško ne per Darbo biržą. Ir tai nėra tik Lietuvos išskirtinumas. Darbo birža yra tokia vieta, kur siūlomi standartizuoti darbai, nereikalaujantys ypatingų kompetencijų.

Darbo birža neturi būti skelbimų portalas

Informacinėje visuomenėje surinkti informaciją apie laisvas darbo vietas Darbo biržos tikrai nereikia. Tai puikiai daro darbo paieškos portalai.

„Matyčiau kitą svarbią Darbo biržos funkciją, kuri Lietuvoje nėra pakankamai išvystyta – tai ilgalaikių bedarbių perkvalifikavimas. Didelė jų dalis neturi tinkamos kvalifikacijos ir negali susirasti tokio darbo, kokio norėtų.

Pagrindinė Darbo biržos funkcija turėtų būti ne rinkti pasiūlymus iš darbdavių ir juos dalinti registruotiems bedarbiams, bet analizuoti, kokių kompetencijų šiuo metu labiausiai reikia, ir rengti atitinkamus mokymus.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Darbo Birža
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Darbo Birža

Informacinėje visuomenėje surinkti informaciją apie laisvas darbo vietas Darbo biržos tikrai nereikia. Tai puikiai daro darbo paieškos portalai“, – teigė N.Mačiulis.

Paklaustas, ar darbo neturinčiam ir iš valstybės pagalbos gyvenančiam žmogui turi būti sudaryta galimybė rintis darbo vietą, ekonomistas sakė: „Viskas priklauso nuo to, kokį išsilavinimą turi žmogus, kiek jis turi santaupų ir kiek laiko gali sau leisti nedirbti. Normalu, kad santaupų ir pajamų neturintis žmogus turi labai ribotą galimybę rinktis darbą, kuris jam patinka.

Reikėtų siekti, kad bedarbiai nebūtų bet kokia kaina įdarbinami kuo greičiau nesvarbu kokiuose darbuose, o sudaryti sąlygas jiems mokytis ir įgyti naują specialybę. Manau, kad tai yra efektyviau.“

„Aš galiu“ 0520
„Aš galiu“ 0520

 

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką