Šventuoju raštu paremta filosofija
Paklaustas, kas yra geras darbdavys, D.Dundulis atsako paprastai: „tas, kuris elgiasi su darbuotojais taip, kaip norėtų, kad su juo būtų elgiamasi“. Vienus didžiausių atlyginimų iš visų prekybos tinklų mokančios „Norfos“ vadovas neslepia, kad pagarbos vienas kitam Lietuvoje dar labai trūksta. „Pas mus yra tokia bėda, kad pakilę karjeros laipteliais visi pasidaro labai kieti. Tad kai su įmonės vadovais būname užsienyje, aš akcentuoju: pažiūrėkite santykius – tarp pačių darbuotojų, tarp pirkėjų ir darbuotojų. Jie yra labai geranoriški. Lietuvoje dar to labai trūksta“, – įsitikinęs įmonės vadovas.
Savo darbe p.D.Dundulis sako besivadovaujantis trimis svarbiausiais principais. Pirmiausia tai pagarba vienas kitam. „Visi dirbame reikalingą darbą ir reikia turėti pagarbos vienas kitam. Net ir tikrintojas, kad ir valstybinis, turi elgtis su žmonėmis padoriai. Nesvarbu, kad jam šiandien kažkas suteikė tą privilegiją – rytoj jis jos gal nebeturės ir kaip galės žiūrėti tiems žmonėms į akis?“, – retoriškai klausia pašnekovas.
Tačiau Lietuvoje žmonės, anot p.D.Dundulio, dar nėra laisvi ir tvirti patys savyje. Visgi pradėjus su jais bendrauti pagarbiai, jie per tam tikrą laiką užauga savyje, sutvirtėja, tampa laisvesni ir nustoja bijoti tų tikrintojų ir valdininkų.
Pagarba vienas kitam yra būtina bet kokiame darbe.
Kitas dalykas – aiškumas ir tikslumas. Pats prisipažįsta nemėgstantis išsiplėsti ir su kai kuriais darbuotojais susikalbantis keliais žodžiais. Deja, ne visi tai gali suprasti, o žmogui turi būti aišku, ko iš jo norima, tai kartais tenka įdėti daugiau pastangų bendraujant.
Ir trečias dalykas – ramybė. „Jeigu nebus ramybės, tvyros susierzinimas, darbuotojams bus labai sunku susikaupti. Todėl labai svarbu, jeigu pačiam teko dalyvauti konflikte, nenuleisti jo žemyn, kad ta banga nenusiristų toliau. Nes jei tu sutinki žmogų su bloga nuotaika, tos jo blogos nuotaikos paimi“, – šypsosi pašnekovas ir prisipažįsta, kad mokyti visada lengviau, bet ne visuomet pavyksta taip idealiai elgtis.
Paklaustas, ar yra griežtas savo darbuotojams ir kaip reaguoja klaidų ir nesėkmių atveju, p. D.Dundulis sako nedarantis dramos ir iš vienos ar dviejų klaidų, nes visi žmonės jas daro. Tačiau jei ta pati klaida kartosis tris kartus, jis jau nelabai tai suprastų. „Jeigu nuolat darai tas pačias klaidas, gal šitam darbe tau ne vieta? Gali būti, kad atsisakysiu tokio žmogaus. Darbe mums reikia nuovokaus darbuotojo, nes kas tada padarys darbus, jeigu visi mokysis?“
Darbuotojai yra patys svarbiausi
Daugiau nei 3000 darbuotojų turinčio prekybos tinklo vadovas prisipažįsta, kad tokioje didelėje kompanijoje pamatyti visus darbuotojus yra labai sunku, tad parduotuvėse dirbančius žmones jis dažniausiai matantis per regionų direktorius. Jų labai spausti neišeina, nes spaudimas kaip grandininė reakcija paskui nueina į žemesnes grandis.
„Darbininkų pozicija yra pati svarbiausia, nes tai jie kuria produktą. O visa vidurinė vadyba turi būti pagalbininkai. Bet Lietuvoje dar nuo sovietinių laikų yra likęs įsivaizdavimas, kad ta vidurinioji grandis yra pati svarbiausia. Aš taip nemanau. Darbuotojai yra patys svarbiausi. Aišku, be viduriniosios grandies taip pat nieko nebus, tad tie hierarchiniai dalykai reikalingi“, – įsitikinęs „Norfos“ vadovas.
Jeigu negalime susirinkti kasininkų, reiškia, mokame per mažai.
Kaip susirinkti gerus darbuotojus ir juos išlaikyti? Anot p.D.Dundulio, tai gana paprasta, nes atlyginimą nustato rinka. „Jei mes norime susirinkti gerus darbuotojus, turime paskirti ir tinkamus įkainius. Ir jeigu negalime susirinkti kasininkų, reiškia, mokame per mažai“.
Kitas labai svarbus dalykas – kaip personalas, o konkrečiai – parduotuvės direktorius elgiasi su žmonėmis. „Jis gali būti labai reiklus, bet pas jį įsidarbinti reikia laukti eilėje, nes nėra vietų. Atitinkamai ten ir darbuotojai susirenka tokie, kurie dirba ir nori daugiau uždirbti. Kaip taisyklė, pats vadovas taip pat yra darbštus ir sugeba taip suvaldyti kolektyvą, kad išeiti iš ten niekas nenori. Tačiau turime ir tokių parduotuvių, kur vietų yra“, – sako prekybos tinklo vadovas.
Tik atėjimo į darbą niekam nereikia
„Norfos“ prekybos tinkle darbuotojai yra motyvuojami už tai, kad padaro daugiau. „Į darbą pirmiausia ateinama dėl atlygio, nors man bandoma įteigti, kad šiais laikais taip nėra, visgi nenorėčiau tuo tikėti. „Norfos“ prekybos tinkle darbuotojų atlyginimai už tą patį laiką gali skirtis keturis kartus, dirbant tą patį darbą, tik padarant skirtingus kiekius. Yra gaunančių minimumą parduotuvėje, bet yra ir gaunančių 900 eurų „į rankas“. Aišku, tai nėra stebuklas. Vadinti tai galima įvairiai – ar premija, ar alga. Aš vadinu tiesioginiu užmokesčiu už atliktą darbą“, – vardija p. D.Dundulis.
Prekybos tinkle įdiegta savita atlyginimų sistema. Bendrovės darbuotojų uždarbis priklauso nuo darbo rezultatų, kurie apskaičiuojami pagal specialias formules – kuo efektyviau dirbsi, tuo didesnis bus atlyginimas. Anot vadovo, tai labiausiai skatina žmones. „Dabar pradėjome daryti vieną eksperimentą. Pakabinome ekraną, kuriame kiekvienas darbuotojas mato, kiek uždirbo pinigų per užpraeitą dieną. Jei mažai uždirbo, reiškia, kad mažai padarė. O jei mažai padarė, tai aš tuomet klausiu – kam tu iš viso atėjai į darbą?“, – retoriškai klausia p. D.Dundulis.
Bendrovės darbuotojų uždarbis priklauso nuo darbo rezultatų – kuo efektyviau dirbsi, tuo didesnis bus atlyginimas.
Vadovas neslepia – jam nereikia tik atėjimo į darbą. „Mums reikia, kad būtų padarytas konkretus darbas – iškrautos prekės ar kasoje aptarnauti klientai. Mūsų prekybos tinkle dirba tikrai labai geri darbuotojai ir tik labai retas vietoje to, kad sėdėtų kasoje, rūko ant rampos“. Tačiau, anot pašnekovo, jis nemėgsta ir kitų neskatina darbuotojus vaikyti ar ant jų rėkti, nes tai yra suaugę žmonės, tad patys pasirenka, kiek nori uždirbti. Kas nenori sėdėti be darbo, sukasi kaip bitės ir mėnesio gale gauna kelis kartus daugiau nei rūkantys už kampo.
Lietuvoje būtina kelti minimalią algą
„Norfos“ vadovo teigimu, prioritetinis klausimas dabar yra minimalios algos kėlimas, kurį pajudinus iš karto pakiltų perkamoji galia ir ratas automatiškai pradėtų suktis į gerąją pusę. „Be gero darbo užmokesčio nebus perkamosios galios. Jei žmonės nepirks, nebus iš ko mokėti padorių algų. Tai yra tono uždavimas įmonėms, kuriose nėra labai aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Mes negalime mokėti dvigubai didesnio atlyginimo, nei mūsų konkurentai, nes tada iš karto turėsime branginti prekes“, – sako p.D.Dundulis, linkėdamas šalies vyriausybei pagaliau imtis minimalaus darbo užmokesčio didinimo klausimo.
Žmonėms tiesiog reikia padoraus atlyginimo.
Pašnekovo teigimu, šiuo metu atlygis prekybos sektoriuje Lietuvoje siekia tik 50 proc. Vokietijos lygio. Pasiekus nors 70 proc. išsivysčiusių Vakarų šalių atlyginimą, situacija aiškiai pagerėtų. „Minimali alga turėtų siekti 700-800 Eurų „ant popieriaus“. Žmonėms tiesiog reikia padoraus atlyginimo“, – įsitikinęs „Norfos“ vadovas.
