Verslas pagalbos nesulaukia
„Lietuvoje labiau modernios įmonės, deja, tvarkosi pačios, beveik neturi pagalbos iš Vyriausybės, aukštųjų mokyklų ir ši praktika, deja, stabdo ir ekonomikos vystymąsi ir labai daug kainuoja atskiroms įmonėms“, – sakė D.Grybauskaitė.
Jos teigimu, tokioms įmonėms kaip „Arginta“ reikalingi labai aukštos kvalifikacijos specialistai: „Tokie specialistai uždirba gerokai daugiau nei bet kurie vidurinės grandies darbininkai. Tarp 5 ir 6 tūkstančių, girdėjau. Tai dar vienas rodiklis, kad profesinis ir specialisto rengimas yra be galo svarbus.“
D.Grybauskaitės teigimu, faktas, kad įmonės pačios sau ruošia specialistus, stabdo ekonomikos augimą. O Lietuva negali sau leisti taip švaistyti pinigų, todėl į profesinį darbuotojų išsilavinimą turi būti investuojama dar mokykloje.
„Palikti verslą vieną valstybė nebegali, mes neturime pasirinkimo“, – sakė D.Grybauskaitė.
Įmonė, kurioje lankėsi prezidentė trečiadienį – „Arginta“ – pati rengia ir apmoko reikalingus specialistus – elektrikus, šaltkalvius, suvirintojus ir juos įdarbina. D.Grybauskaitei tai primena natūrinį ūkį – „pats gaminu, pats pasiruošiu tam reikalingus specialistus.“
Pasak D.Grybauskaitės, tokios įmonės eksportuoja beveik visą savo produkciją, tai reiškia įmonių lankstumą, profesionalumą, jų produktų kokybę. Tokioms įmonėms turi padėti valstybė, aukštosios mokyklos.
Kvalifikuotą specialistą paruošti nėra jau taip brangu – tai kainuoja 5-6 tūkst. Lt.
Profesinės mokyklos nespėja keistis
Susitikime dalyvavęs „Schmitz Cargobull Baltic“ vadovas Raimundas Petrauskas sakė, kad profesinės mokyklos yra nepritaikytos rinkos poreikiams, besimokančiam jaunimui.
„Turiu tokį dvejų metų senumo pavyzdį. Buvau vienoje profesinėje mokykloje, ten automobilių katedroje kabėjo elektros schema rusų kalba. Dėstytojai gal gerai supranta, bet kiek jauni žmonės moka rusiškai?“ – sakė R.Petrauskas.
„Baltic vairas“ personalo vadovė Jūratė Sobutienė aiškino, kad kvalifikuotą specialistą paruošti nėra jau taip brangu – tai kainuoja 5-6 tūkst. Lt. „Tai yra prieinama kaina. Kiek domėjomės, Europoje tai kainuoja kelias dešimtis tūkstančių eurų“, – sakė J.Sobutienė.
Lietuvoje 44 proc. pramonės įmonių susiduria su kvalifikuotų darbininkų stygiumi, todėl verslas pats steigia savo mokymo centrus, rengia specialistus ir tada juos įdarbina. Pasak šalies vadovės, tai rodo, kad Lietuvoje specialistai rengiami neatsižvelgiant į realius darbo rinkos poreikius.
Per aštuonis šių metų mėnesius Lietuvoje buvo registruota 172 tūkst. laisvų darbo vietų, šalies ūkiui ir verslui trūksta dažytojų, mūrininkų, statybininkų, suvirintojų, siuvėjų, mechanikų. Lietuvoje investuoti norinčios užsienio įmonės susiduria su elektronikos inžinierių, aviacijos inžinierių, įrenginių ir mašinų operatorių stoka. Kai kurių kvalifikacijų darbininkams siūloma alga yra 6-10 tūkst. litų.
Valstybėse, pavyzdžiui, Vokietijoje ir Austrijoje, kur specialistai yra rengiami bendradarbiaujant su įmonėmis, o studijos susietos su praktine patirtimi, jaunimo nedarbas yra 3 kartus mažesnis negu Lietuvoje.
