Šiemet į darbo biržą registruosis 266,6 tūkstančiai bedarbių, o darbdaviai įregistruos 230-240 tūkstančių darbo vietų. Kvalifikuotai darbo jėgai bus skirta 78 procentai visų darbo pasiūlymų, vertinama Darbo biržos apžvalgoje.
Apklausta net 4,6 tūkst. darbdavių, pas kuriuos dirba 266 darbuotojų. Du trečdaliai darbdavių teigia, kad 2018 metais darbuotojų skaičius jų įmonėse nesikeis, 27 proc. tikisi darbuotojų skaičiaus augimo, 6 proc. – mažėjimo.
Gerėjanti įmonių ekonominė padėtis leidžia darbdaviams prognozuoti ir darbo užmokesčio augimą, jį savo įmonėse numato 63 proc. darbdavių, mažėjimą – tik 0,8 proc.
Pagrindinė problema darbdaviams – kvalifikuotos darbo jėgos emigracija, darbuotojų kaita, bei reikiamų gebėjimų trūkumas. 58 procentai apklaustų darbdavių susiduria su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu.
Tačiau Darbo biržos specialistai nededa daug vilčių, kad esamų bedarbių kvalifikacija smarkiai keisis – nekvalifikuotų bedarbių dalis turėtų sumažėti 2 – 4 proc. punkto, jie sudarys 34 proc. bedarbių. 41 proc. sudarys profesinį išsilavinimą bedarbiai, o 25 proc. – aukštąjį.
Trūkstant kai kurių profesijų darbuotojų – tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojų, betonuotojų, plytų mūrininkų, apdailininkų, tinkuotojų, pastatų dažytojų, restorano virėjų, metalinių laivų korpusų surinkėjų, suvirintojų – įmonės neretai šią problemą yra priverstos spręsti pasitelkdami kvalifikuotą darbo jėgą iš trečiųjų šalių.
„Užsieniečių įdarbinimas neturi ir, matyt, neturės pritarimo visuomenėje, tačiau akivaizdu, kad jis tampa vis populiaresnis tarp Lietuvos įmonių, todėl ukrainiečių ar kitų tautybių darbuotojų, ypač paslaugų sektoriuje, veikiausiai tik daugės“, – teigiama ataskaitoje.
Kas graibstomi darbo rinkoje, o ko nereikia
Darbo birža vertina, kad tarp specialistų šiemet lengvai darbą turėtų susirasti elektros inžinerijos technikai specialistai, gydytojai, mechanikos inžinieriai, programuotojai, statybos inžinieriai.
Tarp kvalifikuotų darbininkų didžiausias galimybes turi elektromechanikai ir elektromonteriai, sunkvežimių ir kitokių krovininių transporto priemonių vairuotojai, metalo apdirbėjai, elektrikai, virėjai.
Tačiau yra ir „atstumtųjų“ specialybių: mažiausias poreikis tarp specialistų bus vertėjams ir kalbininkams, ekonomistams, interjero dizaineriams ir dekoratoriams, teisininkams. Tarp kvalifikuotų darbininkų mažiausiai bus reikalingi apsaugos darbuotojai, floristai, kirpėjai, kosmetologai, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojai.
„Nors 2018 metais Lietuvos ekonomika augs, tačiau registruota darbo jėgos paklausa išliks panaši kaip ir 2017 metais“, – teigiama apžvalgoje.
Darbo birža įvertino, ir kokie specialistai dažniausiai kreipsis dėl draudimo nuo nedarbo: tarp specialistų tai administratoriai ir sekretoriai, buhalteriai, apskaitininkai, reklamos ir rinkodaros specialistai, sandėlininkai, teisininkai. O tarp kvalifikuotų darbininkų – miško darbuotojai, vairuotojai, pardavėjai, statybininkai ir virėjai.
Įmonėse planuojama įsteigti apie 13 tūkst. darbo vietų, likviduoti – apie 1,6 tūkst.
„Kas antras apklaustas darbdavys teigia, jog susiduria su darbuotojų trūkumu užpildant laisvas darbo vietas. Netinkama darbo ieškančio asmens motyvacija ir kompetencija, darbo jėgos emigracija, didelė konkurencija su kitais darbdaviais – tai tik keletas priežasčių, kurias dažniausiai nurodo apklaustieji“, – teigiama apžvalgoje.
Darbdaviai didžiausią dėmesį skiria žmogaus potencialui ir gebėjimui greitai mokytis.
„Nors išsilavinimas, kvalifikacija, darbo patirtis yra neabejotinai reikalinga ir vertinama, tačiau asmeninės žmogaus savybės, motyvacija, greita orientacija, prisitaikymas prie naujovių, darbo patirtis yra svarbiausi veiksniai darbdaviui renkantis darbuotoją“, – moko Darbo biržos specialistai.
Anot jų, geriau daugiau potencialo ir geras asmeninių savybių rinkinys nei labai patyręs, tačiau ne itin motyvuotas ar neoptimistiškai nusiteikęs kandidatas.
Per kelerius metus rinka smarkiai keisis
Iki 2025 m. pagrindinis darbuotojų poreikio variklis Lietuvoje bus poreikis pakeisti į pensiją išeinančius darbuotojus.
Mat nesikeičiant demografinėms tendencijoms 2025 m. šalyje liks 1,15 milijono užimtų žmonių, kai dabar – 1,37 milijono.
„Naujų darbo vietų kūrimą ir esamų naikinimą nulems technologinė kaita ir Lietuvos ūkio vietos tarptautinės vertės grandinėse pokyčiai“, – teigiama apžvalgoje ir dar kartą akcentuojamos su technologijomis susijusios sritys.
Per 7 metus net 40 proc. turėtų sumažėti užimtųjų vandens tiekimo, nuotekų valymo ir atliekų tvarkymo srityje. 31 proc. mažiau bus elektrikų, 6 proc. mažiau statybininkų. Tačiau prognozuojama, kad penktadaliu užimtųjų padaugės mokslinėje ir techninėje veikloje, informacijų ir ryšių srityje. Finansininkų taip pat bus 15 procentų daugiau.
Rekomenduoja perkvalifikuoti dar dirbančius
Anot Darbo biržos, susidariusią situaciją darbo rinkoje nebus lengva įveikti.
„Įmonių plėtra yra svarbus darbo veiksnys, tačiau vis daugiau įmonių teigia, kad jų veiklą riboja darbuotojų trūkumas. Laisvų darbo vietų daugėja, o vienai laisvai darbo vietai tenkančių bedarbių vis mažėja“, – vertinama apžvalgoje.
Jau artimiausiu metu aktyvumo lygio pokyčiai nebepajėgs atsverti nepalankių demografinių tendencijų. Net jei gyventojų aktyvumo lygis artimiausiais metais labiau didės, darbo jėga turėtų mažėti.
Todėl Darbo birža rekomenduoja perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo priemones taikyti ne tik bedarbiams, bet ir dirbantiems – tai padėtų išvengti nedarbo ateityje ir padėtų spręsti darbuotojų stokos problemą.
Taip pat rekomenduojama padidinti perkvalifikavimo paslaugų aktualumą aukštąjį išsilavinimą turintiems asmenims.
