Palyginti su ankstesniais metais, žūčių darbe sumažėjo daugiau nei trečdaliu, sunkių nelaimingų atsitikimų darbe skaičius išliko pastarųjų trejų metų vidurkio lygio.
Beveik trečdalis visų sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe įvyko atliekant statybos ir statybos remonto darbus. Taip pat apie trečdalis darbuotojų sunkiai ir mirtinai susižalojo iš aukštai nukritę.
Daugiau nei pusė nelaimių darbe įvyko dėl to, kad darbdavys neužtikrino darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės ar nekontroliavo, kad darbuotojai laikytųsi jiems privalomų vykdyti reikalavimų bei netinkamai organizavo darbus.
„Kita vertus, – atkreipia dėmesį Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Gintaras Čepas, – maždaug penktadalis darbuotojų žuvo arba buvo sunkiai sužaloti, nes atlikdami darbus nesilaikė vadovų duotų nurodymų ar sąmoningai rizikavo savo sveikata ar gyvybe.“
Pastebėtina, kad pernai daugiau nei per pusę, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo darbuotojų, kurie sunkiai ar mirtinai susižalojo būdami neblaivūs. Vidutinis girtumo laipsnis nustatytas nukentėjusiems – apie 2 promilės, o keliais atvejais netgi daugiau nei 3 promilės.
„Apžvelgiant pastarojo dešimtmečio įvykius darbe, – apibendrina G.Čepas, – matyti, kad nelaimių darbe skaičius mažėja: prieš dešimt metų kalbėjome apie 108 žmonių žūtis darbe, pernai – apie 41 netektį, taip pat ketvirtadaliu sumažėjo sunkių sužalojimų; susirgusiųjų profesinėmis ligomis per šį laikotarpį sumažėjo nuo 1019 iki 240. Tačiau kiekviena statistikos dalelė nėra šiaip skaičius – tai konkretus žmogus. Todėl nuolat pabrėžiamas drauge su darbdavių organizacijomis, su profesinėmis sąjungomis atliekamo prevencinio darbo siekiamas tikslas – kad žuvusiųjų darbe apskritai nebūtų.“
