Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Darbuotojai net susimokėtų už galimybę sumažinti įtampą darbe

Stresas darbe
123RF nuotr. / Stresas darbe
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Lietuvos gyventojai patiria gana didelį psichologinį stresą darbe ir būtų linkę net susimokėti pinigus už draudimą nuo per didelio emocinio krūvio. Net 16 proc. Lietuvos gyventojų įsigytų draudimą nuo įtampos darbe ir vadovų bei kolegų nuotaikų kaitos.

Apklausoje buvo siekiama išsiaiškinti, kokių netradicinių draudimo rūšių Lietuvos gyventojai būtų linkę papildomai įsigyti.

„Mus kiek nustebino toks didelis žmonių, kenčiančių nuo įtampos darbe, skaičius. 16 proc. apklaustųjų sutiktų net sumokėti už galimybę įtampą sumažinti ar bent jau gauti už tai piniginę kompensaciją. Kol kas tokios draudimo rūšies Lietuvoje nėra, tačiau apklausa rodo apie tam tikras problemas, egzistuojančias mūsų įmonių kultūroje – žmonės darbe patiria stresą ir kenčia nuo kolegų ar vadovų nuotaikų kaitos, kuri daro įtaką bendrai atmosferai“, – teigia „PZU Lietuva“ Standartinių rizikų skyriaus vadovė Gitana Beinorienė.

Apklausa rodo apie tam tikras problemas, egzistuojančias mūsų įmonių kultūroje – žmonės darbe patiria stresą ir kenčia nuo kolegų ar vadovų nuotaikų kaitos.

Pasak jos, stresas darbe žmonėms yra kur kas didesnė problema nei blogas oras per atostogas ar net neištikimybė šeimoje – 16 proc. apklaustųjų draustųsi nuo emocinės įtampos, po 10 proc. gyventojų draustųsi nuo blogo oro per šventes ar atostogas bei nuo neištikimybės.

Verslo įmones konsultuojanti psichologė Kristina Matijošaitienė sako, kad Lietuvos verslo įmonės ir valstybės institucijos psichologinei atmosferai darbe skiria labai nedaug dėmesio. Dažniau užsienio kapitalo bendrovės stebi psichologinę situaciją ir imasi priemonių galimai įtampai darbe minimizuoti, darbuotojų santykiams reguliuoti, galų gale – pačių vadovų santykiams su darbuotojais stebėti.

„Iš tiesų Lietuvos verslas dar tik pradeda suprasti, kad emocinė atmosfera darbe, santykiai su vadovu turi didžiulę įtaką darbuotojų efektyvumui. Tenka matyti daug situacijų, kai sprendimai įmonėje priimami pagal vadovų nuotaiką. Darbuotojams tai yra didelis psichologinis krūvis, nuo kurio greitai pavargstama. Dar blogesnė situacija yra darbuotojų žeminimas, intrigos tarp kolegų ir t.t. Deja, tai klesti ir verslo, ir valstybinėse institucijose, kur ypač paisoma hierarchijos. Tenka pripažinti, kad Lietuvoje įmonės galėtų dirbti daug efektyviau ir sukurti didesnę pridėtinę vertę, jeigu darbuotojai jaustųsi emociškai saugūs. Vadovai šiuo metu vis didesnį dėmesį skiria ir emocinių kompetencijų ugdymui“, – teigia psichologė.

Lietuvos verslas dar tik pradeda suprasti, kad emocinė atmosfera darbe, santykiai su vadovu turi didžiulę įtaką darbuotojų efektyvumui.

Draudimo rizikos valdymo ekspertė G. Beinorienė atkreipia dėmesį į tyrime išryškėjusią tendenciją, kad daugiausiai įtampos patiria aukščiausio lygio vadovai ir smulkieji verslininkai – daugiau nei  penktadalis jų draustųsi nuo emocinio streso.

Psichologė Kristina Matijošaitienė tokią tendenciją vadina gana dėsninga, nes vadovams ir verslo savininkams tenka didžiausia atsakomybė už verslą, įmonę, darbuotojus ir rezultatus. Aukštos pareigos ir didesnė atsakomybės našta neišvengiamai padidina ir tenkantį psichologinį krūvį.

Savo ruožtu Gitana Beinorienė pastebi, kad Lietuvoje verslo įmonės vis dažniau renkasi darbuotojų sveikatos draudimo paslaugą, suteikiančią galimybę darbuotojams emociškai pailsėti sportuojant, lankant baseiną, užsisakant sveikatinimo paslaugų. Aktyvus laisvalaikis, sveikatai naudingos procedūros leidžia darbuotojams išsaugoti ir emocinę sveikatą. 

informacija
GJENSIDIGE, draudimo AB Vilniaus klientų aptarnavimo skyrius
Vadovas: Marius Jundulas Darbuotojų sk.: 726 2015m . Pajamos: 50 - 100 mln. Eur
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką