– Opozicija sako, kad kitų metų biudžetas nelabai skiriasi nuo praėjusių arba šių metų. Ar jūs su tuo sutiktumėte?
– Galima sakyti, kad labai drastiškų pakeitimų nėra, nors tam tikros priemonės numato socialinės atskirties mažinimą. Tai tikrai gana reikšmingos priemonės. Pirmiausia – neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) kėlimas. Negalima sakyti, kad visiškai nieko nepadaryta ir manau, kad tam tikros priemonės numato būtent mažai uždirbančių žmonų gyvenimo lygio kėlimą.
Jei šeima turi vaikų, ta paspirtis dar didesnė, nes už kiekvieną papildomą vaiką NPD dar gana reikšmingai mažinamas.
– Kalbant apie NPD, nesunku apskaičiuoti, kad mažiausiai uždirbantys žmonės nuo sausio 1 d. gaus tik apie 18 eurų daugiau. Ar galima sakyti, kad taip mažinama socialinė atskirtis?
– Tai teisinga, bet mes čia susitelkiame tik į mėnesio pajamas. Juk kiekvieną mėnesį žmogus gaus būtent 18 eurų daugiau. Pridėjus tai prie pinigų, gaunamų atskaičiavus mokesčius, tai tam tikra paspirtis. Jei šeima turi vaikų, ta paspirtis dar didesnė, nes už kiekvieną papildomą vaiką NPD dar gana reikšmingai mažinamas.
Gal tai ir nėra astronominiai pinigai, bet reikia turėti omenyje, kad šalyje žmonių, gaunančių mažas pajamas, tikrai daug. Tai paspirtis ne tik jiems, bet ir vidaus rinkai. Joje tuomet didėja perkamoji galia, o perkamosios galios didėjimas lemia vidaus rinkos stiprėjimą. Taip pat – tam tikrus teigiamus pokyčius mūsų ekonomikoje.
– Kaip manote, ar galima buvo kitų metų biudžetą sudaryti kaip nors kitaip, kad žmonės realiai pajustų naudą?
– Šiais metais jau buvo žengti žingsniai didinant minimalią mėnesinę algą (MMA). Manau, visi suprato, kad 2017-aisiais to daryti nebegalima. MMA buvo reikšmingai padidinta anksčiau. Mokesčių reforma, kuri taptų dar didesne paspirtimi, 2013 m. nebuvo įvykdyta. Valdančioji koalicija suformavo darbo grupę, o veikla baigėsi net neaiškiu rezultatu.
Dabar sakyti, kad kadenciją baigianti vyriausybė turėjo imtis reikšmingos reformos prieš pat rinkimus, neprasminga ir neatsakinga. Senoji vyriausybė turėtų palikti tam tikrą paveldą ir nepradėti daryti tokių darbų, kurie naujajai būtų savotiškai „primesti“.
Biudžeto projektas tam tikra prasme ir yra ekonominio pagrindo „primetimas“ naujai vyriausybei. Pastaroji neturės laiko imtis kardinalių pertvarkų, tad ir 2017-aisiais negalės įgyvendinti savo ekonominės politikos nuostatų, kurias numatė rinkimų programose.
Ši bėda susijusi su tuo, kad biudžetas svarstomas rudenį, o rinkimai taip pat vyksta šiuo metu. Visada turime kas ketverius metus besikartojančią situaciją. Bet kuriuo atveju manau, kad reikšmingesnių pokyčių, žinoma, galės imtis naujoji vyriausybė. Tačiau ji tai galės padaryti ne 2017-aisiais, o nuo 2018-ų.
– Kitų metų biudžetas – maždaug 10 mlrd. eurų, o iš jų 4 mlrd. skirti viešiesiems pirkimams. Skaičiuojama, kad 9 iš 10 viešųjų pirkimų galbūt yra neskaidrūs. Ar tikrai verta viešiesiems pirkimams skirti kone pusę metinio biudžeto?
– Tai nesusiję su gerais arba blogais norais. Viešieji pirkimai – galimybė viešajam sektoriui dirbti. Geresnio būdo už viešuosius pirkimus niekas nesugalvojo. Tikiuosi, kad visi iškraipymai, neracionalios kainos, kylantys skandalai užkerta kelią galimybei, kad tokie dalykai pasikartos ateityje. Tie, kurie dalyvauja štai tokiuose sandoriuose, kitą kartą, prieš imdamiesi panašių veiksmų, gerai pagalvos.
Noriu tikėti, kad toks skandalų pasireiškimas vis dėlto pamažu valo šią sistemą. Mes niekur nedingsime ir, manau, vis tiek optimizuosime viešuosius pirkimus ir sutaupysime tikrai nemenkų lėšų.
