Šalies švietimo įstaigas ir verslininkus, konfederacijas, asociacijas bei šaknines struktūras bendradarbiavimui suvedantis tarpininkas trečius metus su parteriais įgyvendina „Erasmus+“ TTT4WBL projektą, kuriuo skatina dvigubąjį mokymą, arba pameistrystę.
Ši sąvoka Lietuvoje nėra iki galo prigijusi, tačiau kaip ir daugelyje rytų Europos šalių pagreitį jau įgauna.
Lygiavertė profesinių mokyklų konkurencija su Europos įstaigomis
Tvaraus modelio profesinio mokymo programos leidžia parengti kvalifikuotus specialistus, kurie ne tik įsilieja į darbo rinką, bet, įsteigę įmones, patys tampa darbdaviais.
Peršasi išvada: ne kiekvienas žmogus gali būti mokslininku, tačiau ne kiekvienas būti juo ir gali. Juolab, kad profesionali, mėgiama veikla užsiimanti siuvėja, kurios sumodeliuotu ir pasiūtu kostiumu kasdien puošiasi aukštąjį išsilavinimą turintis vadybininkas, pastarąjį uždarbiu gali lenkti net ir dvigubai.
Būtent praktiniai įgūdžiai, įvairių formų mokymo programų Lietuvoje bei stažuočių užsienyje amplitudė ir yra pagrindinis profesijos mokančių švietimo įstaigų privalumas, skatinantis amatus kasmet „matuotis“ vis daugiau būsimų ateities specialistų.
Dar didesnes galimybes tautiečiams suteikusio „Erasmus+“ TTT4WBL projekto metu nuo 2017 metų Lietuvoje buvo apmokyta virš 300 įmonių meistrų ir profesijos mokytojų. Eksperimentu buvo siekiama išbandyti šį jungtinį mokymo modelį, siekiant toliau jį plėtoti ir įgyvendinti visose trijose Baltijos šalyse.
Mokymuose dalyvavo beveik visos Lietuvos profesinio mokymo įstaigos.
Daugiau sėkmės istorijų turėtume profesinėse mokyklose ir žmonių gyvenimuose, jeigu visa Lietuvos švietimo sistema tinkamai vykdytų profesinį orientavimą.
Išmokę Lietuvoje – akredituoti veikti užsienyje
Viena jų – tarp skaitlingiausių visoje šalyje linksniuojamas Profesinio mokymo centras „Žirmūnai“, kuriame mokosi daugiau nei 800 pirminio ir apie 3000 tęstinio mokymo mokinių.
Tarptautinėje agentūroje „Pearson“ baigiamos akredituoti dvi „Žirmūnų“ sektoriniuose centruose vykdomos programos verslo, apgyvendinimo ir maitinimo srityse. Į šias programas priimti mokiniai įgis ne vien įprastą profesinio mokymo diplomą, tačiau ir tarptautinį, 70 pasaulio šalių pripažįstamą dokumentą bei bus įtraukti į Jungtinės Karalystės (JK) kvalifikaciją atitinkančių asmenų registrą.
„Žirmūnų“ profesinio mokymo centrui ši akreditacija – didelis iššūkis, kadangi mokymo centras ne tik turi įrodyti, kad gali vykdyti atitinkamas programas, tačiau pagal tarptautinius standartus pertvarkyti mokinių kompetencijų vertinimo, mokymo ir kokybės užtikrinimo sistemą. Centro veikla ir kokybės užtikrinimo sistema ne rečiau kaip du kartus per metus bus audituojama JK veikiančios agentūros ekspertų“, – su reikšmingais pokyčiais supažindina švietimo ekspertas dr. Saulius Zybartas.
Darbuojasi su pasaulyje žinomais šefais
Sostinėje veikianti švietimo įstaiga šiuo metu vykdo arba partnerių teisėmis dalyvauja net 23 tarptautinių mainų programose ir siekia, kad dauguma į tarptautinės akreditacijos programas įstojusių mokinių bent dalį praktinio mokymo laiko praleistų mainų programų partnerių praktinio mokymo vietose JK, Danijoje, Portugalijoje, Vokietijoje, Italijoje ir kitose šalyse.
Mokymasis darbo vietoje neatsiejama vieno didžiausių profesinio mokymo centrų Lietuvoje kasdienybė: įstaigos mokiniai turi galimybę darbo vietoje žinių semtis iš garsių pasaulinio lygio virtuvės šefų ir pažinti įvairių valstybių virtuvių subtilybes.
„Matuotis“ profesiją nori kuo anksčiau
Profesinio mokymo įstaigos klesti ne vien konkurencinguose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, bet ir rajonų centruose, kurių rinkose dar stipriau juntamas kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas.
Ne išimtis – Biržų technologijų ir verslo mokymo centras (TVMC), kuriame paklausiausios floristo, virėjo, santechniko, automobilių mechaniko, statybininko, apdailininko, pardavėjo, sekretoriaus mokymo programos.
„Esame sparčiai auganti, gyva mokykla. Vykdydami projektus, bendradarbiaudami su bendrojo ugdymo mokyklomis supratome, kad mokinukai labai nori „matuotis“ profesiją – tą tikrą, realią, tad jau trečius metus iš eilės buriame 9-ąją klasę. Pastebima tendencija, kad gimnazijas baigę mokiniai pas mus per pusantrų metų įgyja specialybę ir stoja į universitetą ar kolegiją, gaudami pridėtinį balą ir, svarbiausia, susikrovę nemažą praktinių žinių bagažą“, – 15min pasakoja Biržų TVMC direktoriaus pavaduotoja ugdymui Marytė Bistrickienė.
Pasikeitė ir infrastruktūra, ir įvaizdis
Pasak pašnekovės, didėjantis moksleivių skaičius Latvijos pasienyje esančiame Biržų mieste susijęs ne tik su ankstėjančiu jaunuolių sprendimų priėmimo procesu, bet ir su gerokai palankesniu visuomenės požiūriu į profesinį mokymą.
„Sakyčiau, kad dar prieš dešimtmetį išties vyravo nuomonė, jog, norint gyventi oriai, būtina stoti į universitetą. Tačiau realybė pasirodė esanti kitokia: profesiją ir praktinius įgūdžius dar ankstyvame amžiuje įgiję žmonės neretai yra taip pat ar daugiau apmokami už tuos, kurie turi aukštąjį koleginį ar universitetinį išlavinimą, – ryškų pokytį pastebi 11 metų Biržų TVMC, turinčiame tuziną partnerių užsienyje, dirbanti M.Bistrickienė. – Ko gero, „buldozeris“, išstūmęs profesinį mokymą ir jo naudą į viešumą, buvo atsiradusi mokymosi formų įvairovė, tarptautiniai projektai ir tai, kad, besistažuodami ar mokydamiesi darbo vietoje užsienyje, parsivežame labai daug idėjų, kurias po to įgyvendiname. Tam tikru metu mokykla išgyveno sąstingį, buvo gana pasyvi. Prasidėjus tarptautiniams projektams bei glaudžiam bendradarbiavimui su vietos verslu, reikalai pasistūmėjo gerąja linkme ir netgi įsisiūbavo. Kitų Biržų mokyklų auklėtiniai technologijų pamokoms jau trečius metus iš eilės ateina pas mus ir turi galimybę „pasimatuoti“ visas mūsų centre ruošiamas specialybes. Šis laikotarpis parodė, kad „pasimatuotas“ amatas jaunimui labai tinka. Pastebimai pasikeitė ir visa infrastruktūra, ir pats įvaizdis. Ne vien mūsų, kaip mokyklos, bet ir profesinio mokymo visoje Lietuvoje apskritai.“
Nuosavų verslų įkūrėjų – ne vienas
„Profesinis mokymas visiems – įgūdžiai visam gyvenimui“: tokia mintimi vadovaujasi Europos profesinių gebėjimų savaitėje dalyvaujanti Biržų mokymo įstaiga:
„Ką veikti pas mus atranda kiekvienas. Užsuka ikimokyklinio ugdymo vaikai, bendrojo ugdymo įstaigų mokiniai, senjorai, verslo atstovai, ieškantys sau tinkamų darbuotojų. Mažiukai atranda visai naujus dalykus, senjorai atnaujina žinias, verslas – būsimus kolegas. Vieniems profesinis mokymas tampa hobiu, kitiems – tarpine stotele, tretiems – tramplinu. Biržai – miestelis nedidelis, todėl dažniausiai sužinome, kaip susiklosto likimai po diplomų įteikimo šventės. Yra tapusių verslininkais, įkūrusių įmones, parduotuves, statybines organizacijas, nedidelius autoservisus. Gera girdėti tokias istorijas ir džiaugtis jomis.“
Jaukinasi pameistrystės programą
M.Bistrickienė pabrėžia ir tai, kad viena iš jauniausių profesinio mokymo formų – pameistrystė – Biržuose taip pat populiarėja. Ši programa trunka ištisus mokslo metus: iki 30 proc. laiko moksleivis leidžia švietimo įstaigoje, o praktinius įgūdžius įgauna realioje darbo vietoje.
Vadinasi, teorines žinias pameistrys mokykloje gilina vieną dieną savaitėje, tuo tarpu likusias keturias darbuojasi įmonėje.
Ko gero, „buldozeris“, išstūmęs profesinį mokymą ir jo naudą į viešumą, buvo atsiradusi mokymosi formų įvairovė.
„Mūsų moksleiviai su šia programa, kurios metu sudaroma trijų šalių sutartis, aktyviai dirba statybos bendrovėse, maisto gaminimo sektoriuje, parduotuvėse. Turime ne vieną sėkmės istoriją, kuomet teoriją pas mus išmokę ir pameistrystės programa krašto įmonėse dirbę jaunuoliai jose gavo darbo vietą, – pastebi M.Bistrickienė. – Tai regėdami, Biržų verslininkų asociacijai rudenį pasiūlėme naujovę – kviečiame į verslo pusryčius mūsų mokykloje pasitarimams. Ir jeigu anksčiau iš verslininkų pusės girdėdavome „duokite mums darbuotoją“, tai šiuo metu prie apskrito stalo skamba klausimas „Kuo mes galėtume jums padėti?“. Kadangi Biržuose, kaip ir kitose periferijose, kvalifikuotų darbuotojų pasirinkimas nėra didelis, verslas suinteresuotas su mumis, ateities specialistus ruošiančiu centru, bendradarbiauti pamažu įvertinant ir pameistrystės mokymo programos naudą.“
Alytuje – 1200 moksleivių
Teigiamomis nuotaikomis gyvena ir biržiečių kolegos Alytuje. Šio miesto profesinio rengimo centre (PRC) siūlomos 38 įvairių krypčių pirminio ir tęstinio profesinio mokymo programos.
Plačiame pasiūlymų spektre moksleiviai dažniausiai renkasi suvirintojų, elektrikų, automobilių mechanikų ir elektromechanikų, virėjų, konditerių, padavėjų barmenų, apdailininkų, motorinių transporto priemonių vairuotojų programas.
Pagal šias ir dar tuziną kitų krypčių mokymo programų keturiuose Alytaus PRC skyriuose žinių bagažą pildo daugiau nei 1200 moksleivių.
„Profesinėse mokyklose besimokantys jaunuoliai turi labai daug galimybių ugdyti praktinius įgūdžius Lietuvoje ir stažuotis užsienyje. Žinoma, daug kas priklauso nuo institucijos ir nuo paties mokinio motyvacijos pasinaudoti jam sudaromomis galimybėmis. Turint amatą ir gerą motyvaciją, gyvenime galima nuveikti labai daug“, – įsitikinęs Alytaus PRC direktorius Vytautas Zubras.
Turi stengtis visa švietimo sistema
Mokyklos vadovas įvardija ir dar vieną lemtingą faktorių, nulemiantį jaunuolio pasirinkimą ir galimą integraciją į Lietuvos darbo rinką:
„Labai svarbi veikla – moksleivių profesinis orientavimas tam tikrame jų amžiaus tarpsnyje. Daugiau sėkmės istorijų turėtume profesinėse mokyklose ir žmonių gyvenimuose, jeigu visa Lietuvos švietimo sistema tinkamai vykdytų profesinį orientavimą. Mokinys turi bandyti, dalyvauti įvairiuose veiklinimuose, pasirinkti, kas jam miela ir paklausu darbo rinkoje. Tuomet gyvenimą lemiančiuose sprendimuose jis mažiau blaškysis. Tai puikiai iliustruoja mūsų patirtis: mokytis atėjęs jaunuolis, jau žinodamas, kokia veikla jam svarbi, užtikrinčiau eina link tikslo nei tas, kuris iki galo nežino, kas jį domina. Pasitaiko atvejų, kai jaunuoliai, tik pradėję studijas universitete, supranta, kad jiems svarbi ne teorija, moksliniai tiriamieji darbai, bet praktiniai įgūdžiai.“
Sėkmė – ne vien karjera, bet ir aistra jaunuolio akyse
Moksleiviams V.Zubro vadovaujame centre taip pat sudarytos galimybės stažuotėms užsienyje bei praktikai šalies verslo sektoriuje, o didžioji dalis Alytuje susiklosčiusių sėkmės istorijų susijusios su aukšta moksleivio motyvacija:
„Pagrindinius įgūdžius jie įgauna mūsų mokykloje ir toliau sėkmingai vysto verslo įmonėje. Čia labai svarbus ir įmonės požiūris. Alytuje turime puikią mašinų gamyklą „Astra“, kurioje nemažai mokykline forma besimokančiųjų atlieka praktiką. Dalis buvusių auklėtinių praktikos vietoje ne tik įgijo aukštesnes kompetencijas negu numatyta mokymo programoje, bet ir įsidarbino, padarė karjerą. Gera, kuomet regi, su kokiu pasitenkinimu mokiniai pristato savo darbinę veiklą ir ateities planus. Mokykloje įgyvendiname baldų apmušalų siuvėjo programą. Šios specialybės mokiniai atlieka praktiką Alytuje esančioje užsienio kapitalo įmonėje „Sofa brands“. Neseniai diskutuodamas su kolegomis ir verslininkais užimtumo tarnyboje buvau maloniai nustebintas, kaip aukštai šios įmonės vadovų vertinami mūsų pedagogai ir moksleiviai. Verslininkai suvokia, kad jiems ypatingai svarbūs žmogiškieji ištekliai ir į šią sritį investuoja. Su verslo atstovais yra apie ką kalbėti, yra planų ateičiai. Judame gera linkme.“
Praktika – pas buvusį mokyklos absolventą
Netoli Alytaus PRC yra įsikūrusi gerai žinoma paslaugų įmonė „Šventė Jums“. Ją įkūrė buvęs V.Zubro vadovaujamos įstaigos auklėtinis:
„Jis puikiai organizuoja savo verslą, dirba kokybiškai, be to, įdarbina daug mūsų auklėtinių. Kai kuriuos – per pameistrystės mokymo programą.“
Mokinys turi dirbti ir būti ruošiamas ne tik įmonei, bet ir gyvenimui, su jam suteikiamu konkurencingumu rinkoje ir kvalifikacija.
Šią profesinio mokymo organizavimo formą Alytuje kasmet renkasi daugmaž 30 jaunuolių.
„Kiekvienam sudaromas individualus mokymosi planas ir atsiskaitymų grafikas. Tačiau komunikuoti turi visos trys šalys: mokykla, mokinys-pameistrys ir profesijos meistras. Kartu dirbdami jie gali sėkmingai ugdytis visas reikiamas kompetencijas. Mokymo formos – mokyklinė ir pameistrystė – yra lygiavertės, tačiau kai kuriems tinkamesnė pastaroji“, – pasakoja V.Zubras.
Motyvacijos stygių jautusiems – antras šansas
Nors ir vyrauja nuomonė, jog profesiniame mokyme pameistrystė tinkama tik motyvuotiems ir gabiausiems jaunuoliams, V.Zubras 15min patikino, kad joje sėkmę atranda ir tie, kuriems iki tol ryžto stigo:
„Prancūzijos partnerių pavyzdžiai rodo, kad kartais nemotyvuoti mokiniai, pasirinkę pameistrystės mokymosi formą, tampa labiau atsakingi, motyvuoti, atsikrato žalingų įpročių. Kad tai pasiektume, turime dirbti komandoje su darbdaviais. Mano manymu, po kelerių metų bus įprasta, jog 10–15 proc. mokinių rinksis būtent šią formą. Vis dėlto Lietuvoje reikalinga švietėjiška veikla, verslo įmonių informavimas ir supažindinimas su pameistryste. Mokinys turi dirbti ir būti ruošiamas ne tik įmonei, bet ir gyvenimui, su jam suteikiamu konkurencingumu rinkoje ir kvalifikacija. Kol kas ši programa pas mus žengia pirmuosius tvirtesnius žingsnius, tačiau yra aktuali, reikalinga tiek moksleiviams, tiek įmonėms.“
Pasigenda specialistų įmonių viduje
Apie tai, kad Lietuvoje siekiant plėtoti pameistrystės mokymo formą, būtinas tolimesnis, sistemingas šalies verslininkų švietimas, kalba ir Kėdainių PRC direktorius Dangiras Kačinskas.
„Pameistrystės mokymo forma palengvina asmens perėjimą iš mokymo įstaigos į darbo rinką, kadangi įgyti įgūdžiai ir patirtis labiau atitinka darbdavio lūkesčius, leidžia asmeniui paprasčiau įsitvirtinti darbo vietoje. Pas mus ši mokymo forma paklausiausia tarp tų studentų, kurie ateina jau įgiję išsilavinimą Kėdainių miesto gimnazijose arba šalies universitetuose. Kai kurie yra sukūrę šeimas: vien tik lankyti paskaitas negaudant jokių įplaukų metus laiko jiems būtų per didelė prabanga, todėl teoriją mokosi pas mus, tuo pačiu metu apmokamai praktikuodamiesi versle“, – dėsto D.Kačinskas. – Tiesa, pameistrystę Kėdainiuose pavadinčiau „paaugle“: čia įmonės dar stinga kompetentingų specialistų su pedagoginėmis ir psichologinėmis žiniomis, kurie būtų pajėgūs ruošti jaunuosius meistrus.“
Praktinis mokymas užsienyje sudomina 80 mokinių
Kėdainių PRC ruošia įvairių profilių specialistus: nuo inžinierių, transporto ir statybos meistrų – iki aptarnavimo sektoriaus darbuotojų.
Populiariausios programos čia tarp bemaž 500 auklėtinių – virėjų, barmenų, apskaitininkų, logistų, automobilių mechanikų, statybininkų, higieninės kosmetikos, kompiuteristų.
Peršasi išvada: ne kiekvienas žmogus gali būti mokslininku, tačiau ne kiekvienas būti juo ir gali.
Lietuvos centre veikianti švietimo įstaiga savo auklėtiniams taip pat siūlo daug galimybių tobulintis Lietuvoje ir užsienio valstybėse.
„Dalyvaujame septyniuose tarptautiniuose „Erasmus+“ projektuose, kurių metu praktiką į užsienį atlikti kasmet išvyksta penktadalis centro mokinių. Jie keliauja į Suomiją, Turkiją, Estiją, Jungtinę Karalystę, Ispaniją, Italiją, Vokietiją, Čekiją, Airiją. Jaunuoliai išvyksta skirtingam laikotarpiui: vieni – 3 savaitėms, kiti – 3 mėnesiams. Priklausomai nuo kurso, 1–15 savaičių praktiką moksleiviai atlieka ir vietinėse Kėdainių įmonėse. Stabiliai mūsų įstaigoje daugėja ir pameistrių – jų visas tuzinas buvo praėjusiais mokslo metais, dirbo vietos chemijos pramonės ir statybų sektoriaus įmonėse“, – patirtimi dalijasi penkerius metus Kėdainių PRC vadovaujantis D.Kačinskas.
Etalonas švietimo sistemoje
Anot švietimo sistemos specialisto, kitų šalių praktika rodo, jog sėkmingas pameistryste grindžiamo mokymo modelio įgyvendinimas reikalauja specifinių institucinių sąlygų bei sklandaus dialogo skirtinguose lygmenyse.
„Kai kuriose Europos šalyse ši sistema veikia taip: verslininkai moka tam tikroms verslo bendruomenėms, tarkime, tokioms kaip Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai, o šios apmoka jaunąjį specialistą ruošiantį meistrą. Pameistrystės programai Lietuvoje būtinas bendradarbiavimas tarp verslo ir švietimo įstaigų, tarpinstitucinis koordinavimas bei daugiašalis socialinis dialogas. Labai tikiuosi, kad su laiku bent penktadalis šalies profesinio rengimo centrų auklėtinių mokysis pameistrystės forma kaip įprasta užsienyje, kur ji yra mokymosi etalonas“, – pastebi D.Kačinskas.
