TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Iš emigracijos grįžusi I.Stasiulionytė: kaip olimpinė ieties metikė už pinigus moko žmones mąstyti

Inga Stasiulionytė
Inga Stasiulionytė
Šaltinis: 15min
2
A A

Inga Stasiulionytė 2008 metais Pekino olimpinėse žaidynėse atstovavo Lietuvai ieties metimo rungtyje. Didelių aukštumų ten nepasiekė. Bet šiandien ji yra sėkminga verslininkė, kuri pinigus uždirba mokydama žmones mąstyti. „Jeigu nori pasiekti rezultatų, tau reikia išmokti pasinaudoti tomis emocijomis, kurios yra“, – dėsto ilgus metus JAV, Monake gyvenusi ir vėl į Lietuvą kelią atradusi moteris.

I.Stasiulionytė buvo sėkminga ieties metikė, baigusi sportininkės karjerą, ilgą laiką gyveno JAV, tada verslą vystė Monake. Tačiau galiausiai verslo plėtrai pasirinko Lietuvą – niekur nėra taip gerai vystyti verslą kaip namuose, 15min pasakojo verslininkė. I.Stasiulionytės verslas neįprastas – ji moko žmones mąstyti.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Inga Stasiulionytė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Inga Stasiulionytė

Lietuvoje verslas – įdomesnis

I.Stasiulionytė į Lietuvą grįžo prieš dvejus metus. Gerai buvo ir JAV, ir Monake, bet didžiausias galimybes savo verslui ji matė čia, namuose.

„Norėjau prasiplėsti internetinėje erdvėje, o Lietuvoje yra jaunų ir labai veržlių verslų bendruomenė, čia buvo labai gera atmosfera grįžti. Prieš tai buvau Monake, ten viskas vyko žymiai lėčiau. Ten gerai susipažinti su verslininkais, ten turėjau daug klientų, bet norėjosi daugiau judėjimo, daugiau rezultato, buvau tam pasiruošus. Lietuvoje mačiau bundančią galią“, – dėstė verslininkė.

Labai suglumino, kad visą gyvenimą ruošiesi, dirbai dešimtis metų, ir viena mintis, kad tu gal neverta, gal nesi tokia stipri kaip kitas žmogus, ir viskas, tokia mažytė mintis nužudo tave.



Remdamasi sporto psichologijos procesais, Inga sukūrė nuotolinius saviugdos mokymus, mąstymo treniruoklį www.onbo.lt, kuris 2014 metais MIT Entrepreneurship Bootcamp buvo apdovanotas prizine vieta. Specializuodamasi smegenų treniravime, I.Stasiulionytė jau daugiau nei 10 metų padeda verslininkams ir profesionaliems sportininkams pasiekti aukštesnį lygį savo veikloje.

„Esu studijavusi verslus ir Amerikoje, ir Europoje, bet pasižiūrėjus, kaip žmonės čia daro, tai susidarė įspūdis, kad čia yra įdomiau, nes nėra tokių sunkių šaknų, kad būtent taip verslas turi būti daromas. Čia kaip tik yra tokie embrioniniai mutavimai, kur nėra taisyklių, visi imasi lengviau eksperimentuoti“, – kalbėjo moteris.

Tiesa, ji apgailestavo, kad Lietuvoje viešojoje erdvėje, politikoje daugiau įtakos vis dar turi tradiciniai, archajiniai verslai, o ne jauni inovatyvūs verslininkai.

„Geriausia būtų, kai yra jaunesnė bendruomenė, kuri grįžta į Lietuvą pilna noro, paskatinti ją. Tie tokie truputį senesnio profilio, didesnės organizacijos turėtų paskatinti, o ne stabdyti“, – kalbėjo moteris.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Inga Stasiulionytė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Inga Stasiulionytė

Idėja gimė iš sporto

„Viskas atėjo labai organiškai iš sporto. („,) Ir Olimpiadoje dalyvavau. Pamačiau, kad apšilime, prieš pusvalandį aš taip gerai mėčiau, o, kai atėjo laikas varžytis, aš negaliu. Mane stabdo mintis, kad aš vis tiek nelaimėsiu prieš kitas varžoves, nors aš esu nerealiai pasiruošusi. Tai labai suglumino, kad visą gyvenimą ruošiesi, dirbai dešimtis metų, ir viena mintis, kad tu gal neverta, gal nesi tokia stipri kaip kitas žmogus, ir viskas, tokia mažytė mintis nužudo tave. Tą patį matau pas savo klientus“, – pasakojo moteris, kuri verslininkams, sportininkams padeda kovoti su savo baimėmis, judėti į priekį.

www.pliadisfoto.lt nuotr./Inga Stasiulionytė
www.pliadisfoto.lt nuotr./Inga Stasiulionytė

Ji pasakojo turėjusi klientą, kuris Anglijoje prekiavo mobiliaisiais telefonais. Jo verslas buvęs itin didelis – vyrui pavyko įmonę išauginti iki 100 mln. svarų apyvartos. Tačiau atėjo krizė, verslas susidūrė su kliūtimis, verslininkas prarado daug pinigų.

Baimė šiaip yra geras dalykas. Ji yra būtina, kad mes kažką darytume.

„Didžiausias skausmas jam buvo, kad iš darbo reikėjo atleisti 3 tūkst. žmonių. Nuo jo sprendimų priklausė jų atlyginimai, jų gyvenimai“, – pasakojo ji. Turint tokią skausmingą patirtį, vyrui buvo sunku kurti naujus verslus, vystyti, auginti, todėl I.Stasiulionytės užduotis buvo išmokyti jį derinti jaunatvišką veržlumą su versle įgyta patirtimi.

„Jis kuria naujus verslus, bet bijo juos vystyti, auginti. Kaip suderinti jaunatvišką veržlumą, kuris gal duoda kiek ir naivumo, bet padeda pakelti gyvenimą į utopines svajones. Bet kaip prisiminti veržlumą, kai ateina patirtis, kai turi baimių, nuoskaudų? Su tuo būtent ir dirbame“, – kalbėjo verslininkė.

Lietuviai bijo prašyti pagalbos

I.Stasiulionytė pasakojo, kad smegenis yra kur kas sunkiau treniruoti nei raumenis.

„Nėra prakaito, yra tik galvos skausmas“, – ji aiškino, kad reikia rasti silpniausią savo grandį ir tuomet ieškoti būdų, kaip ją, savo trūkumus paversti energijos šaltiniu.

Tiesa, Lietuvoje, pasak moters, vis dar labai nepopuliaru kreiptis pagalbos.

„Dirbu ir su profesionaliais sportininkais, kaip padidinti pasitikėjimą savo jėgomis, kaip geriau dalyvauti varžybose. Lietuva truputį atsilikusi nuo kreipimosi pagalbos, lietuviai tai mato kaip stoką savo žinių, užsienyje tai mato kaip privalumą, kurį gauna, kai pasinaudoja. Mums reikia mokytis mąstyti ir plėsti savo akiratį, požiūrį. Jeigu užsimerktume, sunku būtų prisiminti, kaip mes apsirengę, nes visiškai apie ką kitą mąstome. Mes negalime visko iš karto aprėpti“, – pasakojo moteris.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Inga Stasiulionytė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Inga Stasiulionytė

Baimė žmogui naudinga

I.Stasiulionytės teigimu, žmogus, kuris turi trenerį, rezultatų siekia greičiau.

„Man atrodo ir versle neįmanoma kažko vystyti neturint trenerio, mentoriaus, patarėjo. Visada ieškau, kas būtų tas specialistas, iš kurio galėčiau kažko išmokti ar bent jau pasitarti“, – sakė I.Stasiulionytė.

Naujausias jos produktas yra elektroninė klausimų sistema, kuri padeda žmogui nustatyti problemą ir ieškoti sprendimo.

„Ta programa ir sukurta klausimų principais, kaip treneris dirba su sportininku, kaip psichologas dirba su klientu. Kaip tu jautiesi, kodėl, ką tau reiškia laimė, ką tau reiškia sėkmė“, – sakė ji.

Ji pasakojo Monake turėjusi klientą, kurio įmonė labai greitai augo, jis nespėjo samdyti pakankamai žmonių, kuriems galėtų deleguoti darbus, todėl emociškai dirbti jam buvo labai sunku.

„Darbų daugėja, o jie nespėja rasti žmonių, kam deleguoti tuos darbus, ir viskas yra ant jų. Reikia mokytis, kaip leisti kūnui adaptuotis prie tos naujos situacijos greičiau. Jeigu nemokame adaptuotis, mes negalime augti, mes stabdome arba žlugdome įdirbį“, – sakė verslininkė.

Ji aiškino, kad ir stresas, baimė, jaudulys yra teigiamos emocijos, tačiau reikia mokėti jas valdyti.

„Baimė šiaip yra geras dalykas. Ji yra būtina, kad mes kažką darytume. Kai tik pradėjau dirbti su klientais, turėjau išmokti stresą valdyti. Reikia, kad įsijungtų energija. Jeigu iš viso nieko nejausi, negalėsi pasinaudoti savo ištekliais“, – pasakojo I.Stasiulionytė.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Dakaras 2018

Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką